Pataisytas įstatymas neįtinka niekam

Artėjantys stojamieji egzaminai į aukštąsias mokyklas Seimo nariams nepaliko kito pasirinkimo kaip palaiminti prezidento pateiktas pataisas.

Gerai besimokančiais nuo šiol bus laikomi aštuonetais bei geresniais balais įvertinti studentai, toks pažangumas kitąmet suteiks teisę nemokėti už mokslą. Vakar Seimas antrą kartą per tris savaites priėmė tą patį Aukštojo mokslo įstatymą, tik šįkart – su prezidento Valdo Adamkaus pasiūlytomis pataisomis. Jas šalies vadovas pateikė birželio viduryje vetuodamas skubos tvarka parlamentarų priimtus minėto įstatymo papildymus. Nemažai Seimo narių skeptiškai vertino V.Adamkaus pasiūlytas pataisas, vadino jas kosmetinėmis bei ragino imtis tikrų reformų. Tačiau suprasdami, kad įstatymą būtina priimti kuo greičiau, nes artėja stojamieji į aukštąsias mokyklas, neprieštaravo (už -61, susilaikė – 16). Rudenį kadenciją baigiantys parlamentarai ketina spėti priimti beveik parengtą Mokslo ir studijų įstatymą.

Nubrėžė ribą

Pagrindinė priežastis, paskatinusi prezidentą grąžinti Seimui priimtą Aukštojo mokslo įstatymą buvo ta, kad jame nebuvo nustatyti aiškūs kriterijai, kas yra gerai besimokantys studentai. Būtent tokiems studentams garantuojamas nemokamas mokslas. Vakar Seimas pritarė V.Adamkaus pasiūlytam apibrėžimui, kad gerai besimokančiais laikomi tokie studentai, kurie neturi akademinių įsiskolinimų ir kurių studijų dalykų įvertinimų vidurkis per semestrą yra ne mažesnis kaip įvertinimas „aštuoni” dešimties balų vertinimo skalėje pagal Vyriausybės patvirtintą studijų rezultatų vertinimo sistemą. Tokią sistemą Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi patvirtinti iki šiandienos. „Nors darbus esame pradėję, bet užbaigti juos per dieną tikrai nerealu”, – vakar LŽ pripažino švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius. Kalbėdamas Seimo posėdyje jis atkreipė dėmesį į problemas, kurias sukels neapgalvotai keičiama studentų vertinimo sistema. Kartu kvietė kolegas ieškoti išeities, kol nekilo pagrįsta nepasitenkinimo banga.

Pagilės skirtumai

„Tikėjomės, kad prezidento pataisos bus aiškesnės”, – vakar LŽ sakė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros reikalų komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas. Pasak jo, nustatyta aštuonių balų riba tarp aukštųjų mokyklų pagilins disproporcijas. „Tarkime, Muzikos ir teatro akademijoje besimokančiųjų aštuonetais yra net 80 proc., Kauno medicinos universitete – 61 proc., o Vilniaus Gedimino technikos universitete – tik 9,1 procento. Kitaip tariant, ten, kur dominuoja tikslieji, inžineriniai mokslai, rezultatai yra prastesni”, – sakė V.Domarkas. Pasak parlamentaro, kyla pavojus, kad stojančiųjų į tokius mokslus gali ženkliai sumažėti. Be to, aštuonetu įvairiose aukštosiose mokyklose vertinamas skirtingas žinių lygis. „Todėl būtini aiškūs kriterijai, už ką rašomas aštuonetas, kokias žinias turi parodyti studentas, kad gautų devintuką ar dešimtuką”, – teigė komiteto pirmininkas.

V.Domarkas įžvelgia dar vieną problemą. Pasak jo, paprastai studentai už studijas moka „avansu” – už semestrą į priekį. Nuo šiol pažangumo rezultatai bus vertinami pasibaigus semestrui. Vadinasi, studentas, nepasiekęs aštuonių balų, mokės tik po sesijos. „Aukštųjų mokyklų finasavime atsiranda maždaug 30 mln. litų vakuumas”, – teigė komiteto vadovas. Jis mano, kad šiuo atveju be Vyriausybės pagalbos nebus apsieita.

Studentai protestuos

Kritiškai vakar priimtas Aukštojo mokslo įstatymo pataisas vertina aukštųjų mokyklų studentai. „Mūsų nuomone, prezidento pasiūlytas ir Seimo priimtas gerai besimokančio studento apibrėžimas yra neapgalvotas ir sukels didelį sistemos chaosą”, – LŽ sakė Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė Indrė Vareikytė.

Pasak jos, tarp tiksliųjų mokslų studentų tik vienetai, kurių žinios vertinamos „septynetu”, visų kitų rezultatai žemesni. „Tai nereiškia, kad jie yra prasti studentai. Paprasčiausiai dėstytojai dar neperėjo prie dešimtbalės vertinimo sistemos”, – teigė I.Vareikytė. Pasak jos, vakarykštės pataisos nulems, kad didelis būrys studentų – apie 10 tūkstančių – liks už laimingojo brūkšnio. „O Vilniaus Gedimino technikos universitetas greičiausiai taps privatus, nes 91 proc. studentų ten turės mokėti už mokslą”, – sakė studentų organizacijos vadovė. Anot jos, studentai mano, kad pereiti naujos vertinimo sistemos būtinas pereinamasis laikotarpis.

I.Vareikytė prognozuoja, kad rudenį, kai į auditorijas susirinkę studentai sužinos jog turės mokėti už mokslą, įtampa padidės.

Studentija gali griebtis įvairių protesto akcijų.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , , .

4 atsiliepimai į "Pataisytas įstatymas neįtinka niekam"

  1. oioi

    Jei studentas neturi isiskolinimu,tai ir yra pazangus-jis turi nemoketi uz moksla,o netik astuntukininkai.Destytojai kai uzsiseda,tai kiek nori mokykis daugiau septyniu arba sesiu negausi,tad vel iteisinama nauja kysiu forma tarp studento ir destytojo!!!!!

  2. y

    kaip suprantu pazymiai kurie buvo gauti jau per sio pavasario sesija bus lemtingi? ar tie pazymiai kurie per ateinancia rudens sesija bus gauti?

  3. darius

    nu man tai visiskai neaisku juk buvo tikrai gera sistema kad 30% nemoka uz moksla… o dabar privele visokiu nesamoniu…. Turiu nuojauta kad cia ir bus ju Aukstojo mokslo reforma… jie nieko nepagerino tiesiog dar viska daugiau supainiojo

  4. JULIJA

    Apsurdas, kalbu apieKTU, kur fizikos destytojas tik kelis 6 parase, o ka kiti turi veikt,,,Dar destytojus reikia ismokyt vertint ir atsiskaityt , kodel jo dalyko tokie prasti pazymiai, gal jis jau… negega ismokyt…

Komentuoti: darius Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.