Seime įregistruotas nutarimas dėl leidimo baudžiamojon atsakomybėn patraukti V.Muntianą

Seimo posėdžių sekretoriate ketvirtadienį popiet įregistruotas laikinosios komisijos nutarimas, kuriuo siūloma panaikinti parlamentaro neliečiamybę dokumentų klastojimu įtariamam buvusiam parlamento vadovui, „pilietininkui“ Viktorui Muntianui.
Tai reiškia, kad ketvirtadienį parlamentarai klausimą pradės svarstyti plenarinių posėdžių salėje.

Komisija trečiadienį posėdyje pasiūlė parlamentui panaikinti piktnaudžiavimu tarnyba įtariamo „pilietininko“ V.Muntiano neliečiamybę, tačiau galutinį sprendimą priims Seimas.

Tačiau kai kuriems komisijos nariams tuomet kilo abejonių, jog tuometinio Seimo pirmininko galėjo būti klausomasi, nors tai draudžia Lietuvos įstatymai.

Lietuvos teisės aktai prezidentui, premjerui ir Seimo pirmininkui garantuoja ypatingą neliečiamybę ir aukščiausių valstybės asmenų pasiklausymai nėra leidžiami. Todėl teisme pasiklausymo būdu gauti įrodymai būtų laikomi niekiniais.

V.Muntiano neliečiamybė būtų panaikinta, jei už nutarimo projektą balsuotų daugiau nei pusė, tai yra, ne mažiau nei 71 iš 141 parlamentaro.

Pagal įstatymus, parlamentarai be Seimo sutikimo negali būti apklausti ikiteisminiame tyrime įtariamaisiais.

Generalinis prokuroras dėl V.Muntiano į Seimą kreipėsi birželio 17 dieną, tą pačią dieną buvo sudaryta atitinkama komisija.

V.Muntianui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizavimo ir dokumentų klastojimo. Iki šiol V.Muntianas prokuratūroje buvo apklaustas kaip liudytojas du kartus.

Kaip yra sakęs generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, įtariama, kad V.Muntianas pasinaudojo savo, kaip Seimo pirmininko įtaka, ir siekė, jog Kauno apskrities viršininko įsakyme, kuriuo buvo tvirtinama Kėdainių rajone Angrinių kaime esančio sklypo dalijimo projektas, būtų nurodyta, kad esą jame jau egzistuoja seni pastatų pamatai, kurie suteiktų galimybę statyti naujus pastatus.

Minimas sklypas priklauso verslininkui M.Grūdei, tačiau jis turėjo atitekti V.Muntianui. Sklypas yra vandens telkinio apsaugos zonoje, todėl jame statybos nėra leidžiamos. Tuo metu V.Muntianas esą siekė įrodyti sklype anksčiau egzistavus pastatus, kad tai sudarytų galimybę vykdyti statybas šiame sklype ateityje.

Pasak generalinio prokuroro, Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Virginijus Vizbaras, norėdamas palaikyti gerus santykius su V.Muntianu, vykdė neteisėtus jo nurodymus, kad bendrovė „Geometra“ parengtų sklypų padalijimo planą ir fiksuotų tikrovės neatitinkančią padėtį. A.Valantinas parlamentarams pasakojo, jog V.Vizbaras nurodė įkasti pamatų blokus V.Muntianui atiteksiančiame sklype ir taip imitavo senus pamatus.

V.Muntianas, kuriam dabar 56-eri, į Seimą 2004 metais buvo išrinktas pagal Darbo partijos sąrašą. 2006 metais V.Muntianas paliko darbiečius, įkūrė Pilietinės demokratijos partiją ir tapo jos pirmininku. Tų pačių metų balandį V.Muntianas buvo išrinktas Seimo pirmininku.

Abiejų postų V.Muntianas atsisakė šių metų pavasarį, žiniasklaidai paskelbus apie galimą jo piktnaudžiavimą tarnyba.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

2 komentarai į "Seime įregistruotas nutarimas dėl leidimo baudžiamojon atsakomybėn patraukti V.Muntianą"

  1. zuose

    8) 😯 💡 taigi varnas-varnui akies nelesa?kaip cia dabar bus,kartu gere,kartu baliavojo.,artu aferas dare,o dabar susitiks teisme?va,taip.

  2. Darbo partijos spindėsys ir skurdas,

    „Darbo“ partija buvo įkūrta ant stiprių Kėdainių „darbininkų“ pečių: abu jos kūrėjai – neeiliniai nusikaltėlių pasaulio „įžymybės“. Tad Kėdainiai pagarsėjo ne tik agurkais, bet ir valstybiniais bomžais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.