Klaipėdiečių būstai maži

Statistikos departamento duomenimis, vienam Klaipėdos apskrities gyventojui tenka 22 kvadratiniai metrai naudingo gyvenamojo ploto.

Specialistų skaičiavimais, praėjusių metų pabaigoje čia gyvenamasis fondas sudarė 8,3 mln. kvadratinių metrų naudingojo ploto, iš kurio 97,1 proc. buvo privati nuosavybė. Valstybei ir savivaldybėms priklausė 2,9 proc. gyvenamojo fondo.

Klaipėdos apskrityje gyvenamosios patalpos, esančios individualiuose namuose, sudarė 34,9 proc. (Lietuvoje – 45,8 proc.) viso gyvenamojo fondo. Vidutiniškai vienam gyventojui apskrityje teko 22 kvadratiniai metrai, mieste – 21,2 kvadratinio metro naudingojo ploto (Lietuvoje 24,4 kv. m).

Gyvenamąjį fondą Klaipėdos apskrityje sudarė 133,3 tūkst. butų. Tūkstančiui gyventojų teko 352 butai, kurio vieno dydis vidutiniškai sudarė 61,7 kvadratinio metro.

2007 m. pradžioje vandentiekis Klaipėdos apskrityje buvo 88,4 (Lietuvoje – 75,9) proc. gyvenamojo fondo patalpų, kanalizacija – 87,0 (Lietuvoje – 74,4), centrinis šildymas – 81,1 (Lietuvoje – 72,9), karštas vanduo – 72,5 (Lietuvoje – 61,2), vonia ar dušas – 79,9 (Lietuvoje – 70,7), dujos – 81,4 (Lietuvoje – 72,9) , elektrinė viryklė – 4,8 proc. (Lietuvoje – 11,5 proc.).

Visoje šalyje kiekybiniai gyvenamųjų patalpų rodikliai kaime buvo geresni negu mieste, tačiau kokybiniai – prastesni, ypač apsirūpinimo patogumais.

Tik 32,6 procento kaimo gyvenamųjų patalpų turėjo karštą vandenį, 36,8 procento – vonią ar dušą.

Prie gyvenamojo fondo nepriskiriami vasarnamiai, medžiotojų nameliai, poilsiavietės, poilsio namai, sanatorijos, sodo nameliai ir kiti pastatai, skirti laikinai gyventi, bei viešbučiai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.