Ar Europos vadovai girdi airių balsą? Balsavusieji prieš Lisabonos sutartį tebemano, kad ne.
Pasak Airijos integracijos ministro, šalis, atmetusi Lisabonos sutartį, dabar yra izoliuota tarptautiniu lygiu ir Europos Sąjungoje. Ministras Conoras Lenihanas neįsivaizduoja, kokiu būdu sutartis galėtų būti iš naujo pateikta Airijos rinkėjams balsuoti. „Manau, kad rezultatas labai pakenkė mūsų padėčiai Europoje… Rengti iš naujo balsavimą reikštų dvigubą riziką dar labiau pažeisti mūsų tarptautinius interesus”, – sakė ministras, nors ir pridūrė neatmetąs galimybės kada nors vėl surengti balsavimą.
„Labai sunku įsivaizduoti, kur dabar eisime. Airija lieka visiškai izoliuota, nes esame vienintelė šalis, bent jau iki šiol, atmetusi Lisabonos sutartį”, – kalbėjo C.Lenihanas.
Airijos premjeras Brianas Cowenas jau sukritikavo ES bandymą izoliuoti Airiją už tai, kad per referendumą ji balsavo prieš Lisabonos sutartį. „Noriu, kad Europa taip pat siūlytų, kaip šią problemą išspręsti, o ne apsimestų, kad tai tik Airijos reikalas, – sakė B.Cowenas. – Noriu, kad Airija ir ateityje būtų konstruktyvi ES narė… Tvirtai tikiu, kad Airijos ateitis – Europos Sąjungos širdyje.”
B.Cowenas sakė padarysiąs viską, kad Airijos interesams nebūtų pakenkta. ES ir visos jai priklausančios valstybės turi „parodyti solidarumą ir norą bendradarbiauti” ieškant išeities. „Faktas, kad kol kas nėra jokio šios problemos sprendimo”, – pridūrė premjeras ir įspėjo, kad laikantis Airijos izoliavimo politikos Lisabonos sutartis niekada neįsigalios. Kitą savaitę jis ketina vykti į Briuselį ir tartis su Europos kolegomis, ką toliau daryti.
Vadinamosios antilisabonos grupės įkūrėjas Declanas Ganley sakė, jog jam siaubą kelia vien tai, kad apskritai diskutuojama antro balsavimo galimybė: „Pritrenkia tai, kad Airijos rinkėjams šitaip aiškiai pasiuntus demokratijos žinią tie žmonės ir toliau jos negirdi.”
Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso pažadėjo, kad airių sprendimas bus gerbiamas, tačiau ragino kitas nares tęsti ratifikavimo procesą. Lietuva Lisabonos sutartį ratifikavo gegužės 8 dieną.
Dar viena šalis, kuri gali užblokuoti Lisabonos sutartį, yra Čekija.
Balandį parlamento aukštieji rūmai kreipėsi į Konstitucinį Teismą ištirti, ar sutartis atitinka Čekijos įstatymus. Dėl to būgštaujama, kad Čekijos parlamentas apskritai gali nespėti balsuoti šiuo klausimu iki gruodžio 31 dienos, kaip numatyta. Kol kas niekas negali pasakyti, ką nuspręs Konstitucinis Teismas. Čekijos vyriausybei padėtis tuo labiau pikantiška, mat nuo 2009 metų sausio 1 dienos ji turi perimti pirmininkavimą ES.
Kad Lisabonos sutartis įsigaliotų, ją turi ratifikuoti visos ES narės. Nors vienai nepritarus, sutartis turi būti atmesta arba dėl jos reikia derėtis iš naujo. Ketvirtadienį ir penktadienį ES vadovai spręs Lisabonos sutarties likimą Briuselyje. Į Europos vadovų tarybos susitikimą vyksta ir Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus bei premjeras Gediminas Kirkilas.
Lisabonos sutartis yra europiečių pritarimo nesulaukusios Europos Konstitucijos pakaitalas. ES buvo ištikusi krizė, kai 2005 metais Prancūzijos ir Olandijos rinkėjai per referendumus atmetė Europos Konstituciją. Naująja sutartimi siekiama įgyvendinti ES institucinę reformą, reikalingą įvykus dviem plėtros etapams.