Leidimais, suteikiančiais teisę miesto centre kurtis akropoliams, išnaikinusi tradicinius senamiesčio verslus, Klaipėdos valdžia ieško būdo, kaip įkvėpti gyvybės ištuštėjusiems pastatams ir gatvelėms.
Klaipėdos miesto taryba priėmė sprendimą, auksine vadinamoje Tiltų gatvėje, 68 kv. metrų negyvenamąsias patalpas penkeriems metams nemokamai perduoti Klaipėdos universitetinei ligoninei. Tikimasi, kad viešoji medicinos įstaiga elgsis pilietiškai ir atgaivins trijų šimtmečių senumo Žaliąją vaistinę.
Tris amžius klaipėdiečių varstomos farmacijos šventovės durys užsitrenkė beveik prieš metus. Dar vienas bankrutavęs senamiesčio prekybos taškas nieko nenustebino – beveik pusė visų per dešimtmetį miesto širdyje gyvavusių parduotuvių, kavinių ir amatininkų dirbtuvėlių dėl lankytojų stygiaus ir didelių mokesčių ne kartą keitė savininkus, tačiau vis tiek žlugdavo arba veiklą perkeldavo į pelningesnes teritorijas.
Iš Klaipėdos senamiesčio traukiasi net bankai. 2007 metais transportui uždaryta rekonstruojama Tiltų gatvė, nesibaigiančios statybos laisvuose sklypuose, darkančios senamiesčio kraštovaizdį atbaidė klientus ir „pribaigė” smulkųjį verslą.
Šiemet už keletą milijonų litų baigtoje atnaujinti Tiltų gatvėje nenaudojamos vaistinės patalpos akis bado apdulkėjusiais ir fanera užkaltais langais.
Neatlaikiusi kaimynystėje veikiančių vaistinių konkurencijos, savivaldybės įmonė „Žalioji vaistinė” prekybą žolelėmis 2001 metais koncesijos pagrindu perdavė uždarajai akcinei bendrovei „Apotheca vaistinė”. Tačiau dėl patiriamų nuostolių ir beveik 100 tūkst. Lt skolos savivaldybei, kurią teko sumokėti, koncesininkas sutiko nutraukti sutartį ir patalpas grąžinti savininkui.
Klaipėdos savivaldybės Turto ir privatizavimo skyriaus vedėjos Genovaitės Paulikienės teigimu, pirmoji oficiali Klaipėdos vaistinė įsteigta 1677 metais. Iki šių dienų išliko toje vietoje stovėjęs pastatas Tiltų g. 6, o jame iki pernai rudens veikė Žalioji vaistinė. Yra išlikęs dokumentas, vadinamoji privilegija, kurią 1677 metais pasirašė aukštas Prūsijos pareigūnas – Brandenburgo markgrafas Fridrichas Vilhelmas. Prieš II pasaulinį karą ši vieta garsėjo miesto šviesuomenės susibūrimais.
Vaistinės patalpose esantys baldai pritaikyti farmacinei veiklai, išsaugoti langų vitražai, farmacijos reikmenys, dalis istorinių knygų apie vaistų ruošimą. Savivaldybės specialistai įsitikinę, kad dėl turistinio miesto patrauklumo patalpose tikslinga ir toliau vykdyti farmacijos veiklą.
Pasak savivaldybės specialistų, pernai rudenį buvo prašoma Kauno farmacijos muziejaus ir medikų patarimo, tačiau nieko tinkamo nesulaukta. Todėl šiemet savivaldybė imtis komercinės veiklos pasiūlė jai priklausančiai Klaipėdos universitetinei ligoninei.
Ligoninė išlaiko vieną vaistinę savo patalpose, farmacija – ne jos paskirtis. Bet negalėdama savo steigėjui labai prieštarauti, ji informavo, kad sutinka Tiltų gatvėje tęsti vaistinės veiklą.
Savivaldybė pageidauja, kad čia būtų prekiaujama ne tik vaistais ir vaistažolėmis, bet ir teikiamos konsultacijos dėl vaistažolių paruošimo, jų vartojimo. Aptariant vaistinės veiklą, Klaipėdos miesto taryboje kilo diskusijų. Visi pasisakė už istorinės vaistinės gaivinimą, bet nesutarė, kam ją perduoti. Opozicija, konservatoriai ir liberalų sąjūdžio atstovai, stebėjosi, kodėl pasirinktas nepelningas turto naudojimo būdas. Jie siūlė skelbti viešą konkursą, nes, esą, „pastatas auksinėje vietoje, patalpos – briliantinės, paskirtis – nuostabi”. Buvo manančiųjų, kad ligoninei per sunki užduotis sukurti įdomią vaistinę, geresnė išeitis – patalpas perduoti Mažosios Lietuvos istorijos muziejui. Tačiau muziejus buvo pavadintas miegančiu.
Tarybos daugumos nuomone, išsaugoti vieną seniausių Lietuvos vaistinių – Klaipėdos prestižo reikalas. Tačiau toks argumentas sulaukė pastabos, kad apie sprendimą sužinojusi Konkurencijos taryba gali jį užginčyti kaip pažeidžiantį lygias verslo sąlygas.