„Gazprom” vietininkai Lietuvos žemėje

Klausimas, per kurią partiją vėl išlįs „Gazprom” ir jo vietininkų Lietuvoje ausys, ore sklando beveik dvejus metus – nuo vadinamojo Valstybės saugumo departamento skandalo, kuris sudavė smūgį ir didžiosios kaimynės iš Rytų interesams. Taškus, regis, baigia sudėlioti Lietuvos specialiosios tarnybos, nukreipusios žvilgsnį į skambiai „Tvarka ir teisingumu” pasivadinusią Rolando Pakso kompaniją.

Tai, kad „tvarkiečių” užmojai kur kas didesni nei realiai suvokiamos opozicijoje esančios ir iš paksiados duobės dar tik besikapanojančios partijos galimybės, akivaizdu ir be išsamesnių tyrimų. Jau kurį laiką iš pakelių „žvelgia” milžiniški „Tvarkos ir teisingumo” lyderio portretai, prie „Maximos” kasų nuolat aidi partijos pareiškimai, užsimenama ir apie meninio filmo kūrimą.

Vis dėlto, jei pasitvirtintų informacija, kad šiuos užmojus remia artimais ryšiais su Kremliumi susijusi Rusijos dujų milžinė, „tvarkiečius” globojanti per dailią ukrainiečių mergelę Mariną, įtaisytą šios partijos rinkimų štabe, R.Pakso kompanija prarastų vieną svariausių rinkimų kovos kozirių.

Šiuo atveju kalbu ne apie pinigus – kaip parodė panaši Darbo partijos patirtis, net ir po didelio finansinio skandalo vieną kitą litą sugraibyti nėra taip jau sunku. Blogiausiu atveju galima apmokestinti rinkimų sąrašų pozicijas: už pirmąjį dešimtuką iš pretendentų imi po šimtą tūkstančių, už antrąjį – perpus mažiau, ir štai jau milijonas kišenėje.

Tačiau su „Gazprom” susidėję „tvarkiečiai” patys kirstų per pagrindinį savo lozungą. Nuo pat Valstybės saugumo departamento skandalo pradžios ši partija pirmyn ėjo garsiai skelbdamasi esanti vienintelė, negavusi nė lito iš liūdnuose kontekstuose minėtos visų valstybininkų draugės ir „Gazprom” tarpininkės „Dujotekanos”. Iš tiesų, kam ta „Dujotekana”, jei pinigus galima gauti tiesiog iš paties šeimininko?

Tai, kad susidomėjimas jo partija – didžiulis, R.Paksas didžiuodamasis kas mėnesį pranešinėja jau gerą pusmetį. Šiek tiek tyliau jis kalba apie susitikimus su užsienio politikos ir verslo atstovais: atvirai anonsuota buvo tik vizitu pavadinta kelionė į Jungtines Amerikos Valstijas. Gana dažni žygiai į Rytų pusę mieliau paliekami nepagarsinti.

Tai, kad „Tvarkai ir teisingumui” rasti finansų šaltinį Lietuvoje buvo itin sunku, dar prieš metus parodė šios partijos ataskaitos. R.Pakso partijos deklaracijos buvo vienos skurdžiausių, o tarp rėmėjų mirguliavo vos vienos kitos statybų bendrovės pavadinimas ir kai kurių partijos narių pavardės, ties kuriomis buvo išraitytos labai neįspūdingos kelių tūkstantukų sumos.

Dabar padėtis pasikeitusi. „Rėmėjai žiūri į perspektyvą ir mieliau remia stiprią partiją”, – išdidžiai prieš kelis mėnesius „Lietuvos žinioms” gyrėsi R.Paksas. Iš tiesų – vien per pastarąjį ketvirtį „Tvarka ir teisingumas” iš rėmėjų gavo beveik pusę milijono. Kita vertus, juridinių asmenų tarp aukotojų ir toliau – tik vienas kitas. Daugiausia „tvarkiečius”, kurių elektoratas statistikos duomenimis laikomas mažiau išsilavinusiu, taigi ir mažiau uždirbančiu, parėmė nieko nesakantys Jonas, Petras, Marytė ar Bronė – visi aukoję sumas nuo 15 iki 35 tūkst. litų. Ar jaučiantieji simpatiją „Tvarkos ir teisingumo” partijai taip praturtėjo? O gal vis dėlto ir toliau veikia schema, jau seniai išbandyta socialdemokratų, perimta „darbiečių”, patikrinta visų, turinčių „juodų” pinigų, kurių negalima tiesiogiai deklaruoti, ir daugelio iš esmės padorių rėmėjų, kurie į rankas gavę kelias dešimtis tūkstančių litų, juos sąžiningai savo vardu perduoda į partijos kasą. Mokesčių inspekcija metų metais skėsčioja rankomis: įrodyti tokį pinigų judėjimą be visuotinio turto ir pajamų deklaravimo esą beveik neįmanoma.

Taigi „tvarkiečiams” reikėjo lėšų, ir jie jų gavo. „Gazprom”, „LUKoil” bei į juos panašiems Lietuvoje reikia naujų draugų, nes buvę bičiuliai socialdemokratai iš naujojo lyderio Gedimino Kirkilo malonės po rinkimų Seime liks tik nedidelė partizanų kuopelė. Ar Rusijos milžinai per priešlaikinių rinkimų lošimą pastatė už „tvarkiečių” ar kurią nors kitą partiją, tarkim, A. Valinsko „Prisikėlimą”, pamatysime jau netrukus. O kol kas lieka tik klausytis, kaip R.Paksas virkauja pasigendąs gerų santykių su Rytų kaimynėmis.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Nuomonė su žyma , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "„Gazprom” vietininkai Lietuvos žemėje"

  1. Jonas

    Tai jau, žinote, taip. Tokiais metodais mūsų reikalai yra tvarkomi. Visi suprantame, kad vyksta prekyba mūsų valdymu ir dar kartais pagalvojame – „juk ne visi tokie”. Gal, bet TEN ne tokiems sunku išlikti. 🙄

Komentuoti: Jonas Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.