Pamokos birželį – bevertės

Birželį tebevykstančios pamokos tėra mokymosi imitacija. Taip mano moksleivių tėvai. Mokytojai dar griežtesni – tai savęs ir vaikų kankinimas.

Ko verti mokslai birželį?

Užuot mokęsi, vyresniųjų klasių moksleiviai birželio mėnesį pradeda dirbti.

Kiti su savo tėvais išvyksta į užsienį.

Tad kai kurie tėvai nesupranta, ko verti mokslai birželį, jei klasėje sėdi vos pusė mokinių.

Nors dalis pilnametystės sulaukusių vienuoliktokų nuo birželio 1-osios dirba, tačiau šnekinti mokyklų vadovai gynėsi, kad savo auklėtinių neišleidžia dirbti.

Auklėtinių nebuvimas mokykloje grindžiamas ir svariomis priežastimis – noru tobulinti užsienio kalbos įgūdžius ar išvyka su tėvais.

Dirbančių neišleidžia

Vytauto Didžiojo gimnazijoje tėvų prašymus atleisti nuo mokslo birželį pateikė 19 moksleivių.

Iš jų dauguma trečiokai gimnazistai, pageidavę pirmosiomis vasaros dienomis išvykti į kalbų stovyklą užsienyje ar pailsėti su tėvais.

Gimnazijos direktorius Stasys Ruiba teigė, kad tai nėra masinis reiškinys – išleidžiami tik gerai besimokantys bei už viską atsiskaitę gimnazistai.

Norintieji dirbti nuo mokslo neatleidžiami.

„Jei gimnazistas pageidauja dirbti, jis tai gali padaryti po birželio 20-osios, pasibaigus mokslo metams”, – tikino vadovas.

Apsilankius vienoje vyresnių gimnazistų klasių buvo galima įsitikinti: iš daugiau nei dvidešimties moksleivių nebuvo aštuonių. Pora jų nuo užsiėmimų atleisti, kiti – nežinia kur. Viena mergina jau pradėjusi dirbti pajūrio kurorte.

S.Ruiba nesutiko su tėvų nuomone, kad birželio mėnuo – tik mokymosi imitavimas. Pasak jo, tris vasaros savaites vyksta normalios pamokos. Įprastą jų ritmą išderina tik egzaminai.

Į mokslą – pro pirštus

„Varpo” vidurinės mokyklos direktorius Valerijus Kuzliakinas taip pat tvirtino neišleidžiąs mokinių dirbti, tik – važiuoti į užsienį. Prašymus leisti išvykti su tėvais pateikė septyni moksleiviai.

Tačiau mokyklos vadovas kategoriškas dėl mokslų vasaros pradžioje. „Guli ant suolų ir keikia tuos, kurie sugalvojo tokią nesąmonę, – atviravo direktorius. – Reikėtų mažinti mokymosi programą, tad birželį nebetektų mokytis”.

Mokytojai taip pat pritarė, kad mokslas birželį – vaikų ir pačių pedagogų kankinimasis, neduodantis efektyvių rezultatų.

Prasidėjusi vasara, nepaisant geras ar blogas oras, mažina moksleivių imlumą.

Tad tose klasėse, kuriose nebėra atsiskaitymų, į mokslą žiūrima pro pirštus.

Prie nedarbingų nuotaikų prisideda ir iš įprasto tempo išderinantys abiturientų egzaminai, nes jų metu kitų klasių moksleiviai nesimoko.

„Jei paklaustų mūsų nuomonės dėl mokslo trukmės, sakytume, kad birželį jau nebereikėtų mokytis”, – mano mokytojai.

Tiesa, šiemet kai kurie pedagogai džiaugiasi ilgesniais mokslo metais, nes dėl streikų nespėta išdėstyti visos mokymo programos.

„Varpo” mokyklos vienuoliktokai mokslą birželį įvertino kaip nesąmonę. O paklausti, ką veiktų per vasarą, vienbalsiai atsakė: „Dirbtume”.

Važiuotų ir be leidimo

„Saulėtekio” pagrindinės mokyklos direktorė Birutė Bartašiūtė tikino, kad dirbti pageidavo tik viena dešimtokė.

Dėl šeimos sunkios materialinės padėties sutikimas merginai buvo duotas. Tuo labiau, kad ir darbdavys, moksleivę sutikęs įdarbinti tik nuo birželio 1-osios. Priešingu atveju ji būtų netekusi galimybės užsidirbti. Pora moksleivių pageidavo išvykti į užsienį.

„O kaip neišleisi? Tėvai pirma nusiperka bilietus, o paskui parašo prašymą. Džiaugiamės, kad informuoja apie išvažiavimą, tada ir atsiskaitymus galima paderinti. Nes kad ir neleistumei, vis tiek išvažiuotų”, – teigė pašnekovė. B.Bartašiūtė nepritarė tėvų nuomonei, kad mokslas birželį beprasmis. Be to, kiekviena mokykla pati gali reguliuotis, ar likusias paskutines mokslų metų savaites skirti mokslui ar ekskursijoms.

Tačiau direktorė pripažino, kad vasarą mokinių motyvacija mokytis, o ir pamokų lankomumas kenčia.