Skolininkai statybininkus traukia į dugną

Sunkūs laikai laukia tų, kurie orientuojasi į vieną sritį – gyvenamųjų būstų statybą

Nekilnojamojo turto rinkos stagnacijos vaisius jau kremta ne viena šalies statybų bendrovė. Laikai, kada už sutartus darbus iš užsakovo būdavo reikalaujama iki pusės būsimo uždarbio avanso, nugrimzdo į gilią praeitį. Dabar nereta statybų įmonė kantriai atlygio iš užsakovo laukia po mėnesį, du ir džiaugiasi apskritai jį gavusi.

Pernelyg nespaudžia

Su skolininkais gražiuoju nesugebėję susitarti statybininkai priversti varstyti teismų ar skolų išieškotojų kontorų duris. Po metus neatgautos skolos, kurios siekia nuo keliolikos iki dešimčių tūkstančių litų, gali ne juokais paralyžiuoti nedidelės įmonės veiklą.

„Statybose dabar itin sunkus metas. To padarinius pajuto ir mūsų kompanija – vis daugiau nukentėjusių nuo šio verslo atstovų į mus kreipiasi dėl skolų išieškojimo, ilgai užsitęsusių apmokėjimų, verslo konsultacijų ir panašiais klausimais“, – komentavo bendrovės Skolų išieškojimo biuro direktorius Almantas Čelkonas.

Pasak pašnekovo, išieškomų skolų dydis svyruoja nuo 150 iki 5 mln. litų.

„Puikiai suprantame kokia padėtis šiuo metu yra rinkoje. Todėl stengiamės nespausti skolininkų, kuriems itin sunku, siekiame kompromiso. Įsiskolinusi įmonė neretai turi problemų dėl savo skolininkų. Tokiai įmonei padedame susitvarkyti su finansiniais sunkumais, o tada ši jau gali įvykdyti ir įsipareigojimus“, – sakė A.Čelkonas.

Matoma tik ledkalnio viršūnė

Ne vienos uostamiesčio statybų įmonės atstovas pripažino, kad vis dažniau susiduria su atsiskaityti neišgalinčiais užsakovais, tačiau atvirauti apie tai viešai nelinkęs.

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas teigė negalįs pasakyti, kiek statybų verslo atstovams šiandien opi ši problema. „Buvome atlikę apklausą, bet mūsų asociacijos nariai to neakcentavo. Gal jie tokiais dalykais ir nenori girtis?“ – svarstė 141 šalies statybų verslo organizaciją vienijančios asociacijos vadovas.

Tačiau pašnekovas neneigė, kad šiandien kol kas statistiškai neapčiuopiama problema gali būti tik ledkalnio viršūnė, o ateityje neišgalinčių atsiskaityti nekilnojamojo turto plėtotojų, rangovų tik daugės.

Betonavimo paslaugas teikiančios bendrovės „Topstatyba“ statybų inžinierius Žydrūnas Barkauskas neslėpė, kad šiuo metu įmonė turi kelis skolininkus, tačiau padėties nedramatizavo.

„Tai pavieniai atvejai, ir ši problema po truputį sprendžiama. Žinau nemažai sudėtingesnių atvejų. Tad kol kas skųstis tikrai negalime, nes dirbame su didelėmis rimtomis organizacijomis“, – tikino Ž.Barkauskas.

Su statybininkais nesusideda

Anot pašnekovo, vargu ar šiandienė padėtis turėtų ką nors stebinti – sumažėjusi būstų paklausa, griežtėjančios bankų sąlygos kredituojant nekilnojamojo turto projektų plėtojimą bumerangu atsisuka ne tik prieš statybininkus, bet ir statybinių medžiagų tiekėjus, langų, durų gamintojus ar baldininkus.

„Užsakovai – nebūtinai statybų organizacijos. Paprastai nekilnojamojo turto plėtotojai samdo generalinius rangovus, o šie – subrangovus, tokias mažesnes įmones kaip mūsų. Jei rangovas negauna pinigų iš užsakovo, natūralu, kad negali sumokėti ir mums“, – aiškino Ž.Barkauskas.

Uostamiesčio langų gamybos įmonės „Vinkelis ir Ko“ direktorius Steponas Pocevičius patikino, kad dėl skolininkų galvos nesuka, ir pateikė netikėtą receptą, kaip jų išvengti.

„Stengiamės su statybininkais nedirbti – orientuojamės į individualius užsakymus. Be to, mūsų produkcija jiems nelabai ir tinka. Paprastai rangovams reikia pigios prekės, o ne kokybės. Todėl jeigu naujai pastatytame daugiaaukštyje įsigyčiau butą, veikiausiai pirma, ką padaryčiau, – pakeisčiau langus. Iš Lenkijos į Lietuvą įvežami tokie langai, kad patys lenkai stebisi, jog viską, kas prasčiausia, pas mus galima nesunkiai iškišti, – karčių žodžių negailėjo S.Pocevičius.

Atsisijos netinkami žmonės

Bendrovės „Vinkelis ir Ko“ vadovas vylėsi, kad šiandienė nekilnojamojo turto rinkos padėtis bent jau sudėlios taškus į vietą – būstus perkantys klientai, pasitelkę į pagalbą techninius inspektorius, galiausiai iš statytojų pradės reikalauti kokybės.

„Topstatybos“ atstovas Ž.Barkauskas antrino, kad nekilnojamojo turto rinkos stagnacija turės ir teigiamų natūralios atrankos padarinių – norinčioms išsilaikyti statybų bendrovėms teks gerokai pasitempti.

„Statybų rinka buvo visiškai iškreipta – tiesiog dabar atsisijos netinkami žmonės. Pastaruosius ketverius penkerius metus į statybų verslą galėjo sukti bet kas – teisininkai statė namus, medikai kūrė betonuotojų brigadas, krovėjai tapo statybininkais“, – komentavo Ž.Barkauskas.

Pašnekovas neabejojo, kad krizė labiausiai palies mažas, ypač vadinamąsias vienadienes įmones.

Ž.Barkauskas tikino, jog jau dabar statybos įmonėse jaučiama padidėjusi konkurencija, o užsakovai stengiasi kuo labiau sumažinti paslaugų kainas.

„Itin sunkūs laikai laukia tų, kurie orientuojasi į vieną sritį – gyvenamųjų būstų statybą. Ir tai pasireiškė statant tik vieną ar du namus“, – pabrėžė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas A.Šeštakauskas.

Kai kurių ekspertų prognozės visiškai nedžiugina – dabartinę Lietuvos padėtį lygina su nekilnojamojo turto krize Suomijoje ar Vokietijoje, kai žlugo apie pusę statybos įmonių.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.