Kaip reikėjo gyventi be interneto?

Ar dar atsimenate, kaip gyvenome be interneto? Ko gera, taip, nes Lietuvoje jis įsitvirtino ne taip seniai. Tačiau internetas palengvino daugelį gyvenimo sričių. Šiandien įprasti dalykai anksčiau buvo tvarkomi visai kitaip – sudėtingiau, ilgiau ir nepatogiau. „CyberNet News” parengė kiek ironišką apžvalgą sričių, kurias pakeitė internetas.

– Kad sužinotume sąskaitos likutį, reikėjo eiti į banką. Beje, atlygnimai buvo mokami grynaisiais, todėl į banką dažniausiai eidavome pasidėti neišleistų pinigų.

– Visus draugus pažinojome realiai. Nebuvo jokių virtualių draugų ar žmonių, su kuriais niekada nebuvome susitikę, bet vadinome draugais.

– Paštą prisimindavome ne tik prieš šventes. Toli gyvenantiems draugams ar giminaičiams rašėme popierinius laiškus. Iš anksto parašytus kitą dieną įmesdavome į pašto dėžes, kurias galėjome rasti visur.

– Kol nebuvo paieškos sistemų „Google” ir „Yahoo”, įvairių dalykų ieškodavome enciklopedijose, o patarimų prašydavome iš tėvų ar draugų.

– Reikiamos knygos bibliotekoje ieškodavome naudodamiesi kartoteka, kurioje – daugybė popierinių lapelių. Dabar knygas galime ne tik rasti, bet ir užsakyti kompiuteriu namie.

– Orų prognozę sužinodavome per TV žinias, išgirsdavome per radiją ar perskaitydavome laikraštyje.

– Telefonų numerių ieškodavome telefonų knygose. Beje, mieste telefonas atstojo nemokamą pokalbių programą – vietos pokalbiai nekainavo, reikėjo mokėti tik abonentinį mokestį.

– Greičiausias būdas sužinoti krepšinio ar futbolo rungtynių rezultatus buvo rytdienos laikraštis.

– Norint gyvai pasimatyti su draugais, reikėdavo su jais susitikti. Apie nemokamus vaizdo pokalbius buvo galima tik pasvajoti.

– Tik svajoti buvo galima ir apie internetu vykstančius konferencinius pokalbius. Anksčiau bendrauti su grupe žmonių galėjome vieninteliu būdu – visiems reikėdavo susirinkti į vieną vietą.

– Vaikams irgi reikėdavo išeiti į kiemą, kai norėdavo kartu žaisti. Žaidžiama buvo smėlio dėžėje, pievelėje ar aikštelėje. Dabar grupiniai žaidimai dažniausiai vyksta serveriuose.

– Asmeniniai dienoraščiai buvo rašomi į sąsiuvinius ir slepiami po apatinių drabužių krūva, jų paskaityti negalėjo net artimiausi šeimos nariai. Dabar tinklaraščių (interneto dienoraščių) skaitytoju gali tapti kone kiekvienas.

– Namų vaizdeliai buvo įrašinėjami į vaizdajuostes, o norint parodyti draugams reikėdavo juos pasikviesti į svečius. Dabar tereikia pasinaudoti „YouTube”.

– Renkdamiesi muzikos įrašus galėdavome juos apžiūrėti ir pačiupinėti. Tai darydavome muzikos įrašų parduotuvėje ar turguje. Namie šį turtą kaupdavome lentynose, specialiuose plokštelių, kasečių ar CD dėkluose. Dabar muziką parsisiunčiame iš interneto, jai vietos randame kompiuterio diske ar MP3 ausinuke.

– Kol atsirado internetas, niekas nebuvo girdėjęs apie šlamštlaiškius ar tapatybės vagystę.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Informacinės technologijos su žyma , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.