Mobilioji televizija – tik smagus žaisliukas

Tikėjimo Europos Sąjungos rekomenduojamo standarto perspektyvomis Lietuvoje kol kas mažai

Ech tas televizorius. Didelis, sunkus ir stovi kampe. Rudenį, žiemą ar ankstyvą pavasarį tai anokia bėda, svarbu, kad vaizdas būtų kokybiškas ir žiūrėti būtų ką. Tačiau vasarą tenka rinktis iš smagaus laisvalaikio gamtoje arba kiurksojimo namie. Pastarasis variantas atrodo nedovanotina klaida, tačiau kaip praleisi futbolo čempionato rungtynes ar nacionalinės krepšinio rinktinės pasirodymą? Suderinti šiuos nesuderinamus dalykus gali padėti mobilioji televizija.

Lietuvoje mobiliosios TV galimybes kol kas yra išbandę tik mobiliojo ryšio operatorių klientai, besinaudojantys trečiosios kartos (3G) mobiliuoju ryšiu. Tiesa, jos kokybę galima vadinti tik patenkinama.

Europos šalyse kelią skinasi naujas mobiliosios televizijos standartas DVB-H (Digital Video Broadcasting for Handhelds), skirtas televizijai retransliuoti į mobiliuosius prietaisus. Kada jis pasieks Lietuvą, kol kas prognozuoti dar sunku. Nors tiek „Omnitel”, tiek „Bitė Lietuva” gavo licencijas šio standarto televizijai transliuoti.

Mobili, bet ribota

Kaip ir daugelis dalykų šiais laikais, televizija irgi tampa mobilioji. Tiesa, televizoriai iš kambarių kampų niekur nedingo, tiesiog pati televizija persikėlė į mažesnius prietaisus. Lietuvoje tai įvyko prieš porą metų, kai mobiliojo ryšio operatoriai „Bitė” ir „Omnitel” savo klientams pasiūlė žiūrėti TV mobiliųjų telefonų ekranuose.

Deja, dėl mažo ekrano ir neryškaus vaizdo šios paslaugos kol kas – menkas televizoriaus pakaitas, labiau alternatyva iš bėdos.

„Bitės” klientai šiuo metu gali žiūrėti 8 kanalų tiesiogines transliacijas, „Omnitel” siūlo 7 kanalus. Pasak „Bitės grupės” produktų vystymo vadovo Šarūno Chomentausko, anksčiau buvo siūloma per 20 kanalų, dabar atrinkti ir palikti tik populiariausi.

Mobiliojo ryšio vartotojai telefonuose gali tiesiogiai žiūrėti tik vieną lietuvišką kanalą LRT, kelis sporto, filmų ir muzikos kanalus. Taip pat telefone galima peržiūrėti ir kai kurių lietuviškų laidų įrašus. „Bitės” klientams TV žiūrėjimas kainuoja 75 centus už minutę, arba 5 litus per savaitę, o „Omnitel” klientai moka už perduotų duomenų kiekį, tačiau irgi gali rinktis iš specialių planų.

Kaip teigė Š.Chomentauskas, tiesiogiai transliuoti kitų lietuviškų televizijos kanalų neleidžia autorinės laidų sutartys. Vieni kūrėjai yra davę sutikimą rodyti jų laidas, kiti – ne, dėl to negalima retransliuoti ir viso kanalo.

Bendras ES standartas

Europoje mobilioji televizija juda kitu keliu. Dar praėjusiųjų metų viduryje Europos Komisija patvirtino strategiją, kuri siekia spartinti mobiliosios televizijos plėtrą visose ES šalyse. Pagrindinis jos akcentas – skatinama visoje Europoje naudoti bendrą DVB-H mobiliosios skaitmeninės televizijos standartą.

Šiuo metu DVB-H standartu paremtos transliacijos vyksta tik keliose šalyse ir tik didžiuosiuose jų miestuose. Šios paslaugos teikiamos Italijoje, Suomijoje ir Šveicarijoje. Dar šiais metais prie jų turėtų prisidėti ir Austrija, Prancūzija bei Vokietija.

Anot Europos Komisijos, mobiliosios televizijos srityje Europą gerokai lenkia kiti regionai. Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje, labiausiai išplėtotoje mobiliosios televizijos rinkoje Azijoje, jos skvarba siekia beveik 10 proc. O Italijoje, kurioje labiausiai išplėtota mobiliosios televizijos rinka Europoje, skvarba nesiekia nė 1 proc.

Vertina įvairiai

„Bitė” ir „Omnitel” televizijos paslaugas šiuo metu teikia mobiliojo interneto tinklais, o Š.Chomentauskas naująjį standartą linkęs vertinti skeptiškai.

„Nors šis standartas išsiskiria geresne vaizdo ir garso kokybe, jis leidžia transliuoti tik 20–30 kanalų. O mobiliojo interneto tinklu galima pasiūlyti kad ir 100 tūkst. kanalų”, – sakė Š.Chomentauskas.

Kitas klausimas – šiuo standartu paremtos mobiliosios televizijos paleidimo sąnaudos. Pasak „Bitės” atstovo, įrengti DVB-H tinklą Lietuvoje galėtų kainuoti apie keliasdešimt milijonų eurų, todėl vartotojams tokios televizijos paslauga veikiausiai atsieitų nuo 30 litų per mėnesį.

„Omnitel” atstovė Daiva Selickaitė teigė tikinti, kad ateity mobilioji televizija Lietuvoje išpopuliarės. Ji neatmetė ir DVB-H standarto transliacijų galimybės, tačiau pabrėžė, jog apie tikslią datą, kada jis bus imtas naudoti, kalbėti dar ankstoka.

DVB-H standartas panašus į kitą antžeminės skaitmeninės televizijos standartą DVB-T, skirtą įprastiems televizoriams. Televizijos transliacijas, paremtas šiuo standartu, neseniai pradėjo teikti bendrovė TEO.

Šios bendrovės paslaugų plėtros ir rinkodaros tarnybos vadovas Nerijus Ivanauskas teigė, kad nuolat domisi įvairių naujų technologijų teikiamomis galimybėmis, taip pat ir DVB-H.

„Bent artimiausiu metu didelio šios technologijos populiarumo neprognozuojame – mobiliųjų prietaisų naudojimas ir realus šių paslaugų poreikis rinkoje dar tik formuojasi”, – sakė jis.

Alternatyvūs būdai

Tad entuziastai, be mobiliosios televizijos telefono ekrane per 3G ryšį, priversti ieškoti ir kitų būdų žiūrėti TV.

Tarp jų – mažų įstrižainių televizoriai, maitinami automobilio akumuliatoriaus, specialios TV plokštės-imtuvai nešiojamiesiems kompiuteriams ar DVD grotuvai su įmontuotais TV imtuvais.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Informacinės technologijos su žyma , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.