Minint dviejų dešimtmečių Sąjūdžio jubiliejų prisimintos ne tik pasiektos pergalės, bet ir įvardytos pralaimėtos kovos. Valdžios atstovai nesuskubo pasveikinti sąjūdininkų sukakties proga.
Folkloro ansamblių atliekamomis liaudies ir patriotinėmis dainomis buvo pasitinkami visi, šeštadienio rytą atvykę į Nacionalinį dramos teatrą. Čia vyko XI Lietuvos sąjūdžio suvažiavimas. Tai tik vienas iš daugelio per pastarąsias savaites visoje šalyje vykstančių renginių, skirtų paminėti Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 20 metų sukaktį. Penki šimtai suvažiavimo delegatų iš visos Lietuvos klausėsi kalbų apie istorinę LPS misiją, pasiektas aukštumas ir darbus, kuriuos dar būtina atlikti. Audringais plojimais ir gėlėmis buvo sutiktas pirmasis LPS vadovas bei dabartinis garbės pirmininkas europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Būtina keistis
„Sąjūdis buvo išsiilgtas dvasinis atgimimas. Pasijutę laisvi nuo baimės žmonės norėjo ir šią jauseną atitinkančios viešojo gyvenimo sandaros”, – teigė V.Landsbergis. Apžvelgęs Lietuvos nueitą kelią ir lygindamas jį su Sąjūdžio iškeltais idealais, profesorius išsakė ir daug kritikos žodžių. Pasak politiko, šiandien Sąjūdis, kuris laimėjo politinę kovą dėl nepriklausomybės, tačiau pralaimėjo dėl moralės, vėl turėtų tapti sąžinės balsu. „Kodėl dabar Lietuva neatspari dvasiniam pavergimui ir baimei. Kodėl klesti neteisingumas ir nepadorumas? Jei norime, kad būtų kitaip, turime atsakyti į šiuos klausimus”, – pabrėžė pirmasis LPS vadovas. Jis ragino sąjūdininkus atvirai prisipažinti, ko padaryti taip ir nepavyko. „Sąjūdis skelbė karą „blatui”, šešėliniams ryšiams, savanaudiškumui, kompartijos sėbrų klanų formavimuisi. Ši kova pralaimėta, tuos klanus papildė nauji klanai, pasivadinę partijomis”, – konstatavo V.Landsbergis.
Anot jo, geresnis gyvenimas bus tik tada, kai lietuviai taps geresni, todėl V.Landsbergis siūlė keistis ir imtis darbo, kad „sąžinės tuštėjimo metas” pagaliau baigtųsi.
Partija netaps
Infliacija, paprastų žmonių gyvenimo blogėjimas – tokius šiandienos skaudulius įvardijo Sąjūdžio tarybos pirmininkas parlamentaras Rytas Kupčinskas. Be to, sakydamas kalbą jis kritikavo dabartinę teismų sistemą, nedarančią garbės demokratinei valstybei; švietimo, sveikatos, kariuomenės ir niekaip nesibaigiančią žemės reformą. „Manęs dažnai klausia, ar Sąjūdis dar reikalingas? Reikalingas, nes tai – nuolatinis mūsų tautos judėjimas”, – pabrėžė R.Kupčinskas.
Per suvažiavimo pertrauką LŽ paklaustas, ar ateityje Sąjūdis neketina tapti partija, R.Kupčinskas atsakė neigiamai. „Be abejo, remiame dešiniąsias jėgas, tačiau prieš Seimo rinkimus kritiškai vertinsime visas partijas, ketinančias juose dalyvauti. Sieksime, kad į valdžią būtų renkami patriotiškai nusiteikę sąžiningi ir dori žmonės, nes nuo to priklauso valstybės likimas”, – tikino jis. Kartu R.Kupčinskas pripažino, kad atskirais atvejais judėjimas kai kurioms partijoms gali siūlyti savo kandidatus. Pagal Lietuvos įstatymus, daugiamandatėse apygardose visuomeninės organizacijos negali kandidatuoti.
Suvažiavimo delegatai priėmė kelis pareiškimus ir rezoliucijas, susijusias su šių dienų valstybės gyvenimo aktualijomis.
Valdžia nesveikino
Į renginį atvyko vos keli LPS iniciatyvinės grupės nariai, tarp jų – advokatas Kazimieras Motieka ir neseniai Lietuvos socialdemokratų partiją palikęs profesorius Bronius Genzelis. Salėje taip pat buvo disidentė Nijolė Sadūnaitė, Lietuvos laisvės lygos lyderis Antanas Terleckas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, keli Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos nariai, tarp jų – partijos lyderis Andrius Kubilius. Suvažiavimo delegatus sveikino kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Piliečių santalkos atstovai: generolas Jonas Kronkaitis ir buvusi aktyvi sąjūdininkė, Lietuvos ambasadorė Kanadoje Gintė Damušytė, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadovas Jonas Čeponis, ilgametė Čečėnijos atstovė Lietuvoje Aminat Saijeva.
Oficialiosios valdžios atstovai sukakties proga pasveikinti maždaug tris tūkstančius narių vienijančios visuomeninės organizacijos neatvyko. Pasibaigus suvažiavimui, jo dalyviams buvo parodytas pagal garsaus išeivijos rašytojo Mariaus Katiliškio noveles sukurtas spektaklis „Paskendusi vasara”.