Ministerija pradeda kryžiaus karą?

Aplinkos ministerijos vadovas Artūras Paulauskas, ministru tapęs ne be medžiotojų klano malonės, nenori matyti, kad jam pavaldžioje įstaigoje terorizuojamas doras ir principingas pareigūnas, išdrįsęs pradėti tyrimą dėl neteisėtos medžioklės, kurioje dalyvavo tos pačios ministerijos kito padalinio vadovai.

Aplinkos ministerija, galėjusi pasirinkti, ką ginti – uolų gyvosios gamtos apsaugos vyresnįjį valstybinį inspektorių Zenoną Daunoravičių, kruopščiai tyrusį medžiagą dėl 2007 metų lapkričio 11-ąją neteisėtai nušauto briedžio, ar tyrimui trukdžiusius jo kolegas, biurokratinėmis replėmis traiško pareigingą darbuotoją.

Z.Daunoravičius, iš Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) direktoriaus Rolando Masilevičiaus gavęs dvi, vieną po kitos, tarnybines nuobaudas, kreipėsi į ministrą Artūrą Paulauską. Iki tol už sąžiningumą, darbštumą ir uolumą vertintas gamtosaugininkas, nuoširdžiai gynęs gyvąją gamtą nuo brakonierių, tikėjosi, kad ministerija pastebės akivaizdžius VRAAD padarytus pažeidimus ir sudrausmins inspektorių terorizuojančius jo vadovus. Tačiau ministerija, apsiribojusi formaliu skundo tyrimu, paliko inspektorių likimo valiai.

Tada Z.Daunoravičius kreipėsi į teismą, kad būtų panaikintos dvi jam skirtos nuobaudos. Teisme prieš pensinio amžiaus inspektorių, iš kuklių santaupų nusisamdžiusį advokatą, stojo teisinė VRAAD sistema. Departamento poziciją gina Teisės skyriaus vadovė Živilė Trinkūnaitė, atlikusi skundžiamą tarnybinio nusižengimo procedūrą ir iškart po to pakilusi tarnybos laipteliais, bei inspektoriaus tiesioginis viršininkas Sigitas Mikėnas. Prieš Z.Daunoravičių liudija departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Dautartas, kuris, pasak inspektoriaus, nuo pat tyrimo pradžios trukdė jam dirbti, nedavė net automobilio nuvykti apžiūrėti įvykio vietos. Prieš jį liudija ir keli kolegos, dėl alkoholio turėję nemalonumų su policija.

Brangus briedis

LŽ sausio mėnesį rašė apie Mickūnų medžiotojų klubo 2007-ųjų lapkričio 11 dieną organizuotą medžioklę Vilniaus rajone. Po jos buvo rasta neteisėtai nušauto briedžio galva. Z.Daunoravičius, nors ir neturėdamas tarnybinio transporto, sugebėjo nuvykti į medžioklės vietą, kartu su kitų tarnybų atstovais apžiūrėti pėdsakus, apklausti pagrindinius medžioklės dalyvius. Medžioklės vadovas Vytautas Tirlikas ir klubo prezidentas Artūras Bielousovas pirmą kartą apklausiami prisipažino turėję leidimą dėl vieno briedžio, o nušovę du. Buvo įvardyta net neapdairiai du kartus gaiduką nuspaudusio medžiotojo pavardė, dėl kurio kaltės visi drauge medžioję vyrai virto brakonieriais.

Nemedžiojantiems tautiečiams sunku suprasti, kodėl kilo toks sujudimas dėl vieno be leidimo atsitiktinai nušauto briedžio. Gamtai padaryta žala įvertinta tik 2 tūkst. litų – atrodytų, dėl tokios sumos neverta kelti audros.

Tačiau medžiotojai žino, kad esmė – ne baudos dydis. Jeigu inspektorius būtų įrodęs, kas nušovė briedį, iš to asmens būtų buvęs konfiskuotas kelis ar net keliolika tūkstančių litų kainavęs šautuvas, jis trejiems metams būtų netekęs teisės medžioti ir dar turėjęs sumokėti beveik 2 tūkst. litų baudą. Tokiu atveju dėmė kristų ir ant medžiotojų klubo, ir ant kartu medžiojusių jo narių.

O tarp jų – įtakingi, skandalų vengiantys verslininkai ir valstybės tarnautojai: Vilniaus miškų urėdo pavaduotojas miškininkystei Algis Vaitkevičius, tos pačios urėdijos medelyno viršininkas A.Bielousovas. Jis ir Mickūnų medžiotojų klubo prezidentas. Medžioklėje dalyvavo Mickūnų girininkijos girininko sūnus R.Kozlovskis, buvęs Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Kęstutis Zaica, medžioklės prekėmis prekiaujantis Vidmantas Karla, į Seimą kandidatavęs Trakų Vokės vidurinės mokyklos direktorius Rimantas Aliukonis. Iš viso 21 žmogus.

Neteisėtai nušautą žvėrį matę valstybės tarnautojai turėjo būti pirmi tyrėjų pagalbininkai, suinteresuoti, kad neliktų jokių abejonių dėl medžioklės. Užuot tai padarius, pasistengta, jog byla būtų numarinta.

Paaukojo inspektorių

„Šiuo atveju Z.Daunoravičius jiems tapo nereikalinga kliūtimi, – mano gamtosaugininką ginantis advokatas Vilius Žilionis, iki pensijos vadovavęs vienam Vilniaus policijos komisariatų. – Klausimas dėl nuobaudos skyrimo sprendžiamas per tris dienas, nors tyrimui dėl

briedžio užbaigti Z.Daunoravičius dar turėjo tris savaites.” Nesuprantama ir ministerijos pozicija. Z.Daunoravičius paprašė, kad būtų perkeltas į kitą padalinį, kol su juo galutinai nesusidorota, bet šis klausimas nesprendžiamas. Domimasi tik tuo, ar Z.Daunoravičius parašė prašymą išeiti į pensiją.

Sėkmingai dėl nušauto briedžio prasidėjęs tyrimas buvo sustabdytas praėjus kelioms dienoms nuo jo pradžios. Z.Daunoravičiui teko atiduoti viršininkui surinktą medžiagą. Už nušautą briedį svarbesnis tapo inspektorius. Jo veiklai tirti buvo mestos departamento pajėgos.

2007 metų gruodžio 11-ąją trys VRAAD Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos darbuotojai – Rimantas Vaisiūnas, Sigitas Kandratavičius ir Žilvinas Užomeckas – pasirašė skundą, kad Z.Daunoravičius netaktiškai elgiasi, kelia nepagrįstas pretenzijas ir reikalavimus, provokuoja konfliktus tarp darbuotojų.

Nors atliekant tarnybinį patikrinimą dėl darbo drausmės pažeidimų kiekvienas pasirašiusiųjų privalėjo būti apklaustas, 2008 metų sausio 10-ąją Z.Daunoravičiui buvo pareikštas griežtas papeikimas remiantis vien šiuo skundu. Trys dienos prieš tai, sausio 7-ąją, Z.Daunoravičiui skirtas papeikimas už tai, kad jis netinkamai atliko tarnybines pareigas tirdamas neteisėtos medžioklės faktą.

Liudydami Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai Halinai Zaikauskaitei visi trys darbuotojai tikino, jog patys skundo nerašė, tik jį pasirašė, tačiau neįvardijo asmens, paprašiusio pasirašyti pagal visas raštvedybos taisykles surašytą ir išspausdintą tekstą. Greičiausiai šis žmogus, veikiantis už kitų nugarų, ir yra labiausiai suinteresuotas, kad Z.Daunoravičius netirtų konkretaus medžioklės fakto ir apskritai nebedirbtų departamente.

Kai inspektorių užgriuvo tarnybinių nuobaudų lavina, neteisėtai nušauto briedžio mėsą skanavę medžiotojai lengviau atsiduso. Tyrimą perėmęs vienas skundo autorių R.Vaisiūnas dar kartą apklausė Mickūnų medžiotojų klubo narius, bet kaltininko tarp jų nerado. 2008 metų vasario 28 dieną tyrimas buvo baigtas nenustačius administracinėn atsakomybėn trauktinų asmenų ir nepaisant Z.Daunoravičiaus jau surinktų įrodymų. Ar ne to ir siekta?

Verčiau girtaujantis nei uolus

Teisme liudiję Ž.Užomeckas ir S.Kandratavičius paminėjo pavyzdžių, kai Z.Daunoravičiaus elgesys jiems pasirodė neteisėtai priekabus. Kartą per reidą gamtosaugininkas perspėjo be antsnukio šunis vedžiojusį vyriškį, kad šis pažeidė gyvūnų laikymo taisykles ir gali būti nubaustas administracine bauda. Kitą kartą liepė sugautam žvejui brakonieriui surinkti šiukšles. Išrašydamas pažymas ginklui gauti jis skrupulingai patikrindavo, ar ginklo geidžiantis asmuo anksčiau nebuvo baustas.

Teisėja H.Zaikauskaitė, išklausiusi šiuos liudijimus, nutraukė

Z.Daunoravičių, kai jis bandė paaiškinti, kad liudytojų žodžius reikėtų vertinti kritiškai. Teisėja nenorėjo žinoti, jog Ž.Užomeckas 2006 metų rugpjūčio 13-ąją buvo sulaikytas Švenčionių rajono Labanoro girioje, nes būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį. Jam skirta 2300 litų administracinė bauda.

O internete nesunku rasti Vilniaus universiteto laikraščio publikaciją skambiu pavadinimu „Siautėjantys studentai mėtė pro langus šaldytuvus”. Joje pasakojama apie bendrabutyje, M.K.Čiurlionio g. 27, gyvenusius jaunuolius, dėl kurių elgesio teko kviesti policiją. Vienas aprašytųjų – studentas Ž.Užomeckas, kuriam rektoriaus įsakymu skirtas papeikimas.

Nevengia alkoholio ir S.Kandratavičius – 2006 metų gruodžio 16-osios naktį Trakų rajone būdamas neblaivus jis sukėlė eismo įvykį. S.Kandratavičiui skirta 1500 litų bauda.

Administracinius teisės pažeidimus padariusių pareigūnų atžvilgiu VRAAD turėjo priimti sprendimus dėl nuobaudų. Už šiuos pažeidimus gamtos apsaugos inspektoriai galėjo būti net atleisti iš darbo – teismų praktikoje yra dešimtys tokių bylų, kai pareigūnai netenka darbo, jei neblaivūs sėda prie vairo.

Tačiau VRAAD direktorius tarnybinių nuobaudų Ž.Užomeckui ir S.Kandratavičiui neskyrė.

Ką gina ministerija?

Europos Parlamento Teisės reikalų komiteto narys prof. Aloyzas Sakalas LŽ puslapiuose piktinosi, kad gamtos apsaugos inspektorius Z.Daunoravičius, užuot sulaukęs pagalbos ir paskatinimo, buvo nubaustas. „Nusikaltimą padarė vienas, o nubaustas kitas. Dabar nubaustojo laukia perspektyva artimiausiu laiku netekti darbo, kad ne tik jis, bet ir visi kiti žinotų, jog nedera kišti nosies į kilmingų medžiotojų reikalus”, – piktinosi parlamentaras.

O aplinkos ministras Artūras Paulauskas nesipiktina. Jam tarytum nesvarbu, kad tarnybinė ministerijos sistema, skirta ginti gamtą nuo brakonierių, šiuo konkrečiu atveju naudojama tam, jog būtų sutraiškytas uolus darbuotojas.

Kai Aplinkos ministerijai pradėjo vadovauti A.Paulauskas, tikėtasi, kad jis įkvėps energijos bejėgiškai gamtos sargyboje stovinčioms tarnyboms. Tačiau vyksta kas kita – tramdomi tie, kurie vis dar gina gamtą. Negi prasideda neskelbtas kryžiaus karas prieš ministerijai pavaldžių įstaigų dar išlikusius uoliai gamtą ginančius darbuotojus?

P.S. Vykstant teismui, 2008 metų gegužės 29 dieną Z.Daunoravičius gavo pranešimą apie pradėtą dar vieną – jau trečią – tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą. Šį kartą juo skundžiasi žvejys mėgėjas, kuriam neva neišduotas žūklės leidimas, nors leidimą jis gavo iškart, kai tik dėl jo kreipėsi.