Brangs ir vanduo, ir šildymas

Jau vasarą klaipėdiečiams teks pakratyti pinigines ir gerokai daugiau mokėti ne tik už šildymą, bet ir už vandenį. Kainų komisija leido šilumos įkainius didinti 29, o vandens – 10 procentų.

Išlaidos vis auga

Nuo liepos 1-osios gyventojams šilumos kaina pakils nuo dabartinės 15,94 iki 20,57 (be PVM) cento už kilovatvalandę. „Džiugu, kad Kainų komisija pritarė mūsų siūlymui pakelti šilumos įkainius. Juos didinti prašėme dėl pagrįstų priežasčių, nes pagrindinis mūsų naudojamas kuras šilumos energijos gamybai yra gamtinės dujos.

Kuras sudaro 50 proc. šilumos kainų sąnaudų, o šis nuolat brangsta. Po paskutinio šildymo kainų pakėlimo šių metų sausį kuras pabrango 26 procentais“, – patikino „Klaipėdos energijos“ generalinis direktorius Vytautas Valutis.

V.Valučio tvirtinimu, per pastaruosius du ketvirčius bendrovė pirkdama gamtines dujas išleido 19 mln. litų, kurių vartotojai, mokėdami pagal dabar nustatytą šilumos kainą, nepadengė: „Už gamtines dujas vasarį mokėjome 980 litų, balandį – jau 1033, o pernai nustatant dabartinę kainą vartotojams, dujų pirkimo kaina tebuvo 745 litai. Per pastaruosius du ketvirčius dujų kaina pakilo 34 procentais ir jų kaina vidutiniškai kas mėnesį pakyla apie 6 proc.“, – paaiškino V.Valutis.

Kitur brangs labiau

V.Valutis pabrėžė, kad nuo liepos įsigaliosiantys šilumos įkainiai greičiausiai nebus galutiniai. Anot jo, jei iki šių metų pabaigos gamtinių dujų kaina pakils dar bent 15 proc., nuo sausio šildymas bus neišvengiamai branginamas dar sykį.

Jo teigimu, jei nafta ir toliau taip brangs, bendrovė šildymo įkainius keis kas pusmetį. V.Valutis paguodė, kad šilumos įkainiai bus didinami visoje šalyje, o klaipėdiečiams vertėtų pasidžiaugti bent tuo, kad šildymo tarifai čia bus vieni mažiausių.

Nuo liepos 1-osios šiluma Molėtuose brangs 26 proc., Kaišiadoryse – 42,7, Šakiuose – 27 proc., Alytuje – 31 proc., Šilalėje – 40 proc., Panevėžyje – 47,4 proc., Šilutėje – 42 proc. Daugiausiai šildymas brangs vilniečiams – 53 proc.

Įvedė naują mokestį

Jeigu birželį naujai suderintiems šalto vandens tarifams pritars Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, už jį uostamiesčio gyventojams brangiau mokėti teks nuo rugpjūčio.

Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinio direktoriaus Leono Makūno teigimu, pastarąjį kartą vanduo gyventojams brango prieš šešerius metus, o per tą laikotarpį beveik visos išlaidos gerokai padidėjo.

Taip pat, anot jo, per šį laikotarpį nemažai investuota ir į bendrovės įrangos atnaujinimą.

Kubinio metro vandens kaina padidės nuo dabar galiojančios 4,42 iki 4,7 lito.

Pasak L.Makūno, po pabrangimo gyventojams teks mokėti ir pastovųjį pardavimo mokestį, kuris vienam butui sieks 4,62 lito per mėnesį.

„Per 80 proc. įmonės išlaidų yra nekintančios, todėl siekiant surinkti daugiau lėšų įvedamas toks mėnesinis mokestis. Mes patys jo tikrai neišsigalvojome, nes šį fiksuotą mokestį nustatė Valstybinė kainų ir energetikos komisija ir jį moka daugelio šalies miestų gyventojai“, – patikino L.Makūnas.

Toks mokestis itin nenaudingas vandenį taupantiems arba nuolat savo gyvenamosiose patalpose negyvenantiems žmonėms, nes nepriklausomai nuo to ar bus naudojamas vanduo, ar ne, šį mokestį privalės mokėti visi.

Naujieji šaltojo vandens tarifai patvirtinti penkeriems metams.

Nesutaria dėl karšto vandens

Vakar posėdžiavusi Kainų komisija nepatvirtino naujos karšto vandens kainų nustatymo metodikos.

Jeigu šiai siūlytai metodikai būtų pritarta, karštas vanduo šalies gyventojams brangtų kur kas dažniau nei iki šiol.

Kainų komisijos Šilumos skyriaus vedėjo Antano Katino teigimu, labiausiai metodikai priešinosi šilumos tiekėjai, kurie nori, kad liktų dabartinė kainų skaičiavimo tvarka ir teigia, kad metodikoje neatsižvelgta į jų pasiūlymus.

„Šilumininkai apskritai nenori būti karšto vandens tiekėjais. Dabar didžiuosiuose miestuose tik „Panevėžio energija“ yra jo tiekėja“, – tikino A.Katinas. Anot jo, metodika dar bus tobulinama.

Kainų komisijos nario Dano Janulionio tvirtinimu, labiausiai nesutariama dėl karšo vandens temperatūros palaikymo kainos, vadinamojo gyvatuko mokesčio, taip pat dėl karšto vandens pardavimo kainos bei dėl leistinų karšto vandens netekčių dydžio. Karšto vandens nustatymo metodikos svarstymas atidėtas vėlesniam laikui.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.