Lietuviškos (ne)švaros ypatumai

Kiemuose automobilius plaunantys vairuotojai chemikalais teršia aplinką

Bendrovės „Lietuva Statoil” užsakymu tyrimų bendrovės „TNS-Gallup” surengta apklausa, kaip, kur ir kodėl automobilininkai plauna savo mašinas, patvirtino nuogąstavimus dėl įsigalėjusių žalingų įpročių. Taupydami pinigus žmonės dažniausiai švarinasi teršdami aplinką, o neretai ir kenkdami automobiliui.

Saviveikla ydinga

Atliktas tyrimas rodo, kad šiltuoju metų laiku beveik 71 proc. vairuotojų automobilius plauna garažuose, stovėjimo aikštelėse, daugiabučių ir privačių namų kiemuose, greta atvirų vandens telkinių. Važiuojančių į automatines, konvejerines ar savitarnos plovyklas srautas iki beveik 50 proc. padidėja tik žiemą, kai būgštaujama dėl žalingo keliuose ir gatvėse barstomų druskų poveikio kėbului, o švarinti įprastu būdu itin nepatogu.

Šiuos dalykus nagrinėjęs bendrovės „Sweco BKG LSPI” projektų vadovas Vytautas Belickas teigė, kad įsitikinimas, esą automobilius galima plauti bet kur ir bet kuo, yra didžiausia problema.

„Plaunant dažnai naudojama buitinė chemija, kuri su nuplautais nuo automobilio teršalais – naftos produktų likučiais, sunkiaisiais metalais, druskomis – patenka į aplinką ir taip užteršia paviršinio vandens telkinius, gruntinį vandenį, dirvą ir augaliją”, – sakė V.Belickas.

Pasak jo, plaunant automobilį vidutiniškai nuo jo pašalinama apie 100 g teršalų. Kai automobilis plaunamas automatinėje plovykloje, visi teršalai ir purvas su nuotekomis patenka į plovyklos valymo įrenginius. Juose nešvarumai ir kenksmingos medžiagos yra surenkamos, o išvalytas vanduo išleidžiamas į nuotekų sistemas. Švaros akciją surengus kieme ar panašioje vietoje, gali būti užteršta iki 12 500 l požeminio ir iki 2500 l paviršinio vandens.

Pašalinis poveikis

Specialistai atkreipia dėmesį, kad plaudamas automobilį rankomis žmogus dažnai daro neigiamą poveikį ne tik aplinkai, bet ir mašinai. Dažnai automobilis neparuošiamas plauti – ant jo esančios dulkės ir aštrios dalelės gali subraižyti mašinos paviršių. Be to, neturint specialių chemikalų, kai kurias apnašas, tepalų ar degalų dėmes nuvalyti sudėtinga.

„Jei automobilis plaunamas automatinėje plovykloje, nuo jo pašalinamas purvas, į paviršių įsigėrę nešvarumai, taip pat pasiekiamas automobilio dugnas. Plovyklose automobiliai ir nuvaškuojami – paviršius padengiamas apsaugine plėvele. Galiausiai plovyklose žmonės sutaupo laiko (atsižvelgiant į pasirinktą programą, plaunama 5–8 minutes), jiems nereikia rūpintis plovimo priemonėmis, vandeniu”, – dėstė bendrovės „Lietuva Statoil” Rinkodaros departamento direktorė Daiva Jokšienė.

Specialistai vienbalsiai tikina, kad plaunant automobilį automatinėse plovyklose ir bent kartą per pusmetį nuvaškuojant, kėbulo paviršius apsaugomas kur kas geriau – ne taip limpa purvas, druskos, lengviau nuvalyti vabzdžius.

Šeštadieninės meilės priepuoliai

Mėgstantys plauti keturračius rankomis turi porą rimtų argumentų už tokį švaros palaikymo būdą.

Pirmiausia taip sunaudojama gerokai mažiau vandens. Kieme mašiną nuplauti galima su 2–3 kibirais vandens, o automatinėje plovykloje sunaudojama iki 250 l vandens.

Tiesa, jose visas nešvarus vanduo surenkamas, valomas ir tik paskui išleidžiamas į nuotekų sistemą arba naudojamas pakartotinai.

Antra – net ir apsilankius pačiose moderniausiose plovyklose visuomet nešvarios lieka durelių arkos, slenksčiai ir kai kurios kitos sunkiau pasiekiamos vietos. Bendrovės „Statoil Lietuva” atstovai taip pat pripažino, kad kai kurių dėmių (bitumo) automatinėse plovyklose naudojami chemikalai neįveikia, todėl vis vien tenka pasidarbuoti pačiam vairuotojui naudojant specialius valiklius.

Automobilių plovimo įpročių tyrimą užsakę bendrovės „Statoil Lietuva” specialistai atkreipė dėmesį, kad daugelis vairuotojų šią procedūrą suvokia kaip meilės technikai išraišką ir mėgaujasi galimybe išblizginti mašiną. Dažniausiai tai daroma šeštadieniais, prieš važiuojant į svečius, po ilgų kelionių žiemą ar darbo dienomis vakarais.