Turto atnaujinimu pervadinusi valstybei priklausančių pastatų išpardavimą, socialdemokratų daugumos Vyriausybė neatsižvelgia net į valstybės įstaigų poreikius.
Teisingumo ministras Petras Baguška vis dar bando įtikinti premjerą socialdemokratą Gediminą Kirkilą, kad Vyriausybė, per savo pačios įsteigtą Turto banką vykdydama valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo įstatymą, turi atsižvelgti ne tik į žinybinius, bet ir į bendrus interesus.
Ministras remia Vilniaus apygardos administracinio teismo, įsikūrusio pačiame sostinės centre, Žygimantų gatvėje, prašymą suteikti šalia esančias nenaudojamas Centro ligoninės patalpas, valdomas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM). Nors teismas, nebesutelpantis turimose patalpose, jau beveik dvejus metus prašymais atakuoja Vyriausybę, ji suka kitu keliu: prašomos patalpos atsidūrė atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąraše, vadinasi, laukia eilės, kol bus parduotos.
Trūksta patalpų
Vilniaus apygardos administracinio teisimo pirmininkė Zita Smirnovienė dėl patalpų į Vyriausybę ir Teisingumo ministeriją kreipėsi dar praėjusių metų birželį.
Kaip nurodoma oficialiame šios institucijos rašte, nuo 2004-ųjų, kai teismas įsikūrė Žygimantų gatvėje, dvigubai išaugo jo gaunamų skundų skaičius, padidėjo teisėjų ir teismo personalo skaičius. Tačiau priimti naujų darbuotojų teismas negali, nes nebeturi patalpų, kuriose galėtų įrengti reikiamas darbo vietas. Vietos trūksta ir archyvui, ūkinėms patalpoms, nėra kur priimti piliečius, neįmanoma įrengti kabinetų dirbantiesiems su dokumentais, turinčiais slaptos informacijos žymas. Į teismą atvykę žmonės piktinasi, kad nėra kur pastatyti automobilių, nes vieta stovėjimo aikštelei šalia nenumatyta.
Teismo pirmininkės manymu, jų problemas išspręstų papildomos patalpos – tuo labiau, kad tinkamas objektas yra pašonėje. Tame pačiame komplekse, kaip ir Administracinis teismas, įsikūrusiai Santariškių klinikos Centro filialo ligoninei yra priskirti jau beveik aštuonerius metus nenaudojamas 1417 kv.m administracinis pastatas, jo ūkinis priestatas – dar grafų Tiškevičių šalia jų Žiemos rūmų įrengta oranžerija, taip pat sandėlis ir transformatorinė. Šiuos pastatus ir Vilniaus apygardos administracinį teismą bei šalia esantį Vyriausiąjį administracinį teismą į vieną kompleksą jungia dengta galerija.
Teismo prašymas iš pradžių buvo sutiktas palankiai. Vyriausybės kanceliarija parengė kelis variantus, kaip galėtų būti panaudojami Žygimantų gatvėje esantys pastatai. Tačiau jau spalio 10-ąją, Vyriausybei tvirtinant pirmąjį atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą, jame tarp 18 atnaujinti siūlomų objektų atsidūrė ir Administracinio teismo prašomos patalpos.
Išparduodamas turtas
Kaip jau rašė „Lietuvos žinios”, atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašas leidžia Vyriausybės įsteigtam Turto bankui išparduoti daugeliui valstybės įstaigų priklausančius pastatus, esančius prestižinėse vietose, o už gautus pinigus pastatyti ar nupirkti kitas, toms įstaigoms labiau tinkančias patalpas.
Sprendimą, pavedant Turto bankui minėtas funkcijas, Seimas priėmė dar 2006 metų liepos 18-ąją – tą pačią dieną, kai G.Kirkilo Vyriausybė prisiekė parlamente. Tiesa, iš pradžių matyta, kad valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo funkcijų imsis Lietuvos turto fondas, iki tol vienintelis galėjęs atlikti panašius sandorius. Tačiau kai kurių parlamentarų teigimu, iš esmės „per naktį” Turto fondo pavadinimas iš įstatymo projekto išnyko – jį pakeitė socialdemokrato Jono Budrevičiaus vadovaujamas Turto bankas.
Pagal 2007-ųjų spalio 10 dieną patvirtintą sąrašą Turto bankas į rinką turėjo „išmesti” 18 nekilnojamojo turto objektų, kurie „neatitinka valstybės turto valdytojo poreikių atliekant valstybės nustatytas funkcijas”. Daugelis tokių objektų stovi sostinės Senamiestyje, Žvėryno bei Antakalnio gyvenamuosiuose rajonuose – tai yra pačiose prestižiškiausiose ir brangiausiose vietose.
Spaudžia Sveikatos ministerija
Žygimantų gatvėje esantys ligoninės pastatai, valdomi SAM, atnaujinamo turto sąraše atsidūrė šios institucijos valia. Pardavus tarp sostinės Žygimantų, Radvilų ir Tilto gatvę įsikūrusios Centro filialo ligoninės pastatus su 1,9 ha žemės sklypu, būtų gauta lėšų iki 2011 metų pastatyti Santariškių klinikos akušerijos ir chirurgijos korpusą Santariškėse. Pradiniais Turto banko specialistų vertinimais, šios statybos kainuotų apie 107,8 mln. litų. Aukcione pardavus centro ligoninės patalpas ir žemę preliminariai planuojama gauti 108,8 mln. litų.
Prieš tvirtinant atnaujinamo turto sąrašą, Vyriausybei buvo pateikta pažyma, kurioje nurodytas Teisingumo ministerijos prašymas neįtraukti į jį dalies Centro ligoninės turimų pastatų, bet perduoti jas Vyriausiajam administraciniam bei Vilniaus apygardos administraciniam teismams. Čia pat fiksuotas ir kitas dalykas: jei pastatų teismams būtų nuspręsta neskirti, o šie dėl patalpų trūkumo negalėtų deramai atlikti savo funkcijų, siūloma pagalvoti, ar turto atnaujinimo mechanizmas negalėtų būti pritaikytas ir pačių teismų patalpoms – tai yra, ar nevertėtų parduoti ir jų.
Diskusija dėl kainos
Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkė Z.Smirnovienė sunerimusi: jei kaimynystėje esanti Centro ligoninė bus parduota, teismas atsidurs nepavydėtinoje padėtyje. „Bet kuriuo atveju, dabar Sveikatos apsaugos ministerijos valdomi Centro ligoninės pastatai yra valstybės, o ne atskiros žinybos turtas, – LŽ kalbėjo teismo pirmininkė Z.Smirnovienė. – Net ir vykdant turto atnaujinimą, reikėtų galvoti apie bendrus interesus.”
Tuo metu Finansų ministerijos sekretorius, Turto banko stebėtojų tarybos pirmininkas Aloyzas Vitkauskas LŽ tikino, kad svarstant šį klausimą, tenka apsispręsti dėl pirmenybės. „Minimi pastatai yra valdomi SAM, atnaujinamo turto sąraše jie atsidūrė jų teikimu. Galime tik pasvarstyti, kaip būtų geriau, bet dabar yra taip. Čia prioritetų klausimas”, – kalbėjo jis.
Pasak ministerijos sekretoriaus, jei iš atnaujinamo turto sąrašo bus išbraukti kai kurie dabar Centro ligoninei priklausantys pastatai, pardavus kompleksą aukcione gali pritrūkti lėšų naujo pastato statybai. Tą patį argumentą pateikia ir SAM.
Teismo pirmininkė Z.Smirnovienė mano kitaip. „Pardavus visą Centro ligoninės filialo turtą, planuojama gauti 108,8 tūkst. litų. Tačiau manome, kad numatomos gauti pajamos už parduotą turtą neatitinka tikrosios jo vertės. Žemės sklypas yra Vilniaus centre, be prašomų perduoti Teisingumo ministerijai pastatų, kitų pastatų plotas yra dešimteriopai didesnis, jų aukštingumas miesto centre siekia penkis aukštus. Patikslinus pastatų, be tų, kuriuos prašome perduoti Teisingumo ministerijai, vertę, ji turėtų būti kur kas didesnė nei numatoma atnaujinamo turto vertė. Todėl savo tikslus SAM gali pasiekti išsaugodama dalį valstybinio turto, ir šis turtas visiškai patenkintų iškilusius Vilniaus apygardos administracinio teismo poreikius”, – rašoma praėjusių metų pabaigoje Vyriausybei adresuotame teismo rašte.
Pasklido kalbos
Jau kuris laikas sklando kalbos, kad dabartinį Centro ligoninės kompleksą yra nusižiūrėjusi statybų bendrovė „Eika”, vadovaujama visuomeninio premjero G.Kirkilo patarėjo Roberto Dargio. Verslininkas patvirtino, kad šios kalbos pasiekė ir jį.
„Girdėjau, kad mes neva turime interesą. Užtikrinu, kad jokių ketinimų neturėjome. Mūsų žmonės irgi stebi, kas bus kur parduodama. Tai jeigu kartais kas nors ką nors sugalvos, manęs klaus, ar mes norime, ir pateiks visus skaičiavimus, tai aš iki to dar nesu priėjęs. Iki šios minutės dar neturiu jokių ketinimų”, – kalbėjo R.Dargis.
Kol kas Turto bankas, atnaujindamas valstybės turtą, pardavė tik vieną objektą – Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos patalpas. Daugiau kaip 200 kv. m. patalpas Subačiaus gatvėje vienintelė aukcione dalyvavusi bendrovė įsigijo už vos didesnę nei pradinę kainą – 1,7 mln. litų.
Sandorio suma sukėlė abejonių ir Vaiko teisių apsaugos kontrolierei Rimantei Šalaševičiūtei, šiuo metu nuomojančiai patalpas virš Lietuvos socialdemokratų partijos būstinės Barboros Radvilaitės gatvėje, iš šios partijos nario, Vilniaus apskrities viršininko Alfonso Macaičio. Pinigų nuomai kontrolieriaus tarnybai skyrė Vyriausybė.
Pastarasis LŽ paviešintas sandoris sulaukė atgarsio. Finansų ministras Rimantas Šadžius jo aplinkybėmis pasidomėti pavedė Turto banko stebėtojų tarybai.
Vyriausybės ir Turto banko sprendimai nerimo kelia ir Seime. „Mūsų vykdomoji valdžia – turiu omenyje Vyriausybę – valstybės interesą nukelia į antrą planą. Nėra strateginio apsisprendimo, nėra valios priskirti atsakomybės už valstybės turtą vienai iš ministerijų, nėra siekio, kad jis būtų naudojamas pačiu racionaliausiu būdu”, – kalbėdamas apie valstybės turto atnaujinimą situaciją apibūdino iki praėjusios savaitės parlamentinio Audito komiteto pirmininko pareigas ėjęs Donatas Jankauskas.