Seimas nelinkęs uždrausti diskriminacijos dėl socialinės padėties, nes esą ši sąvoka apima „beveik viską”.
Parlamentarai antradienį nepritarė atitinkamai Lygių galimybių įstatymo nuostatai, turėjusiai įtvirtinti draudimą diskriminuoti mažas pajamas gaunančius asmenis, benamius, narkomanus bei prostitucija besiverčiančias moteris.
Tačiau Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) vardu projektą pristačiusi Laima Mogenienė įstatymo priėmime paprašė pertraukos, todėl naujoji teisės akto redakcija bus svarstoma ketvirtadienį.
„Ši sąvoka apima beveik viską, visą mūsų gyvenimo aplinką. Dėl to gali kilti teisių problemų. Man atrodo, kad nereikia daryti daugiau, nei reikalauja europinės normos”, – posėdyje teigė liberalcentristas Jonas Čekuolis.
Šiuo metu lygių galimybių įstatymas draudžia diskriminaciją dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos, įsitikinimų ar tikėjimo, tačiau socialinė padėtis iki šiol minima nebuvo. Ši nuostata buvo įtvirtinta Konstitucijoje, bet Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba skundėsi, kad net gavusi skundų negali pradėti tyrimo, nes nėra pagrindo.
Parlamentarai taip pat nepritarė „tvarkiečių” Petro Gražulio ir Egidijaus Klumbio pasiūlymams Lygių galimybių įstatyme atsisakyti draudimo diskriminuoti dėl lytinės orientacijos. Seimūnai manė, jog valstybė neturėtų riboti gėjų ir lesbiečių diskriminacijos, tačiau kolegų įtikinti nesugebėjo.
Ginčų kilo ir dėl trijų Seimo narių siūlymo, jog įrodinėjant diskriminacijos faktą teisme būtų laikomasi kaltumo prezumpcijos (kad diskriminacija buvo) tik tuo atveju, jeigu nukentėjusysis aiškiai nurodo aplinkybes arba pateikia įrodymus.
Šiuo metu nėra aiškaus nurodymo nukentėjusiajam pateikti įrodymus ar nurodyti aplinkybes, nes diskriminaciją patyręs asmuo laikomas silpnesniąja puse. Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas piktinosi, jog įrodymų žmonės gali ir neturėti, nes, pavyzdžiui, jeigu asmuo iš darbo atleidžiamas iš darbo dėl lytinės orientacijos, tai konkretūs įrodymai netgi neegzistuoja.
Tačiau vienas pataisos iniciatorių Vidmantas Žiemelis sako, jog nereikia perdėti pavojų – esą asmenys galės teisme tik nurodyti aplinkybes.