Rusija išgyveno pirmąją savaitę vadovaujant vadinamajam Medvedevo-Putino tandemui. Labiausiai šį laikotarpį charakterizuojantis bruožas – gausios kadrinės rokiruotės.
Vos Dmitrijus Medvedevas tapo prezidentu, o Vladimiras Putinas – ministru pirmininku, Rusijoje prasidėjo „didysis valdininkų kraustymasis” ir įgaliojimų bei atsakomybės dalybos. Daug naujų veidų pasirodė vyriausybėje ir prezidento administracijoje, bet ar tikrai jie nauji? Kadrinių revoliucijų nebuvo. Vietoj jų atlikta daugybė rokiruočių.
Sena „chebra”.
Dar prieš paskelbdamas naująją vyriausybę V.Putinas ėmėsi struktūrinių jos pertvarkymų. Ministerijos, kaip jau ne kartą vyko anksčiau, buvo ardomos ir kuriamos, mažinamos ir plečiamos. Ši reorganizacija, nors V.Putinas ir pateikė paaiškinimų per televiziją, iš pirmo žvilgsnio atrodo neturinti jokios logikos, nes iš vienos rusiškų biurokratinių žinybų raizgalynės viso labo buvo sukurta nauja – realiai niekuo nesiskirianti nuo senosios. Bet tai tik iš pirmo žvilgsnio.
Svarbiausias reformų tikslas – pritaikyti naujosios vyriausybės struktūrą tam, kad ištikimiausi V.Putino bendražygiai gautų kuo įtakingesnius (ir pelningesnius) postus. O kompanija, reikia pasakyti, surinkta tikrai „putiniška”: buvę saugumiečiai, V.Putino kolegos iš darbo Sankt Peterburgo merijoje laikų bei jo bendrakursiai iš teisės studijų metų. Tarp jų yra net tokių patikimų žmonių, kurie sunkiais laikais padėjo V.Putinui prekiauti prestižiniais sklypais Leningrado srityje. Tik nemanykite, kad neteisėtai! Ši prekyba buvo puikiausiai suderinama su darbu merijoje.
Ko vertas vien iš Kremliaus permigravęs Igoris Sečinas, į kurio rankas vyriausybėje atiduota pramonė (išskyrus karinę) ir energetika. O ir kompanijos „Rosneft” vadovo kėdės jis greičiausiai taip pat nepraras. Negana to, galės toliau reketuoti verslininkus, kaip tai darė Kremliuje. Rusijoje niekam ne paslaptis, kad bet kokį tikrai didelį verslo sandorį reikia suderinti su I.Sečinu. Štai Michailas Gucerijevas pabandė neatsiklausęs parduoti Olegui Deripsakui kompaniją „Russneft” – dabar bijo į Rusiją sugrįžti. O nelaimingajam pirkėjui nuo to laiko pasidarė „netikėtai” sunku tvarkyti reikalus su Federaline antimonopoline tarnyba.
Ištikimasis V.Putino liokajus Kremliuje Sergejus Sobianinas vadovaus premjero sekretoriatui. Tuo metu buvusį premjerą prižiūrėjęs Sergejus Naryškinas persikraustė į prezidento administracijos vadovo kabinetą, kad galėtų toliau dirbti mėgstamą darbą – „prižiūrėti”. Šį kartą jau D.Medvedevą. Neliko nuskriaustas ir prezidento padėjėjas Igoris Šuvalovas. Jis tapo pirmuoju vicepremjeru ir greičiausiai bus atsakingas už tai, ką gerai išmano – oficialius ir neoficialius premjero kontaktus su stambaus verslo atstovais. Ne veltui I.Šuvalovas garsėja kaip intrigų ir konfliktų narpliojimo meistras. Tokių „šaunuolių” daug, visų ir nepaminėsi.
Vyriausybė vyriausybėje
Puikus V.Putino žingsnis – vyriausybės prezidiumo įsteigimas „einamiesiems reikalams spręsti”. Prezidiumą sudarys 15 vicepremjerų ir ministrų. Jie, matyt, ir bus tikroji Rusijos vyriausybė, kuri iš tiesų vadovaus, o likę ministrai galės vėliau prisiimti atsakomybę už anų vadovavimą. Juk ne veltui prieš perimant V.Putinui vyriausybės vairą, klusnaus parlamento dauguma pasiūlė nevarginti premjero rutininiais darbais, kad jis galėtų užsiimti strategija.
„Visus einamuosius klausimus svarstysime prezidiume kas savaitę, kviesdami atitinkamus ministrus”, – sakė premjeras. Būtent. V.Putino „chebra” posėdžiaus, o likę ministrai kas savaitę „srėbs košę”. Faktiškai tai jau vyksta. V.Putino siekis kratytis bet kokios atsakomybės jau šiandien akivaizdus. Viena didžiausių Rusijos ekonomikos bėdų – infliacija – paskelbta Centrinio banko rūpesčiu. O ir tikrai, kuo čia dėtas premjeras? Nuo kada vyriausybei turi rūpėti infliacija? Juk ministras pirmininkas užsiėmęs strateginiais darbais! Bet čia tik pirmoji kregždė, po jos turbūt sulauksime dar ne vieno panašaus „atsakomybės perdalijimo”. Nesunku atspėti, jog kiekvienas pareigų ar įgaliojimų perdavimas bus skirtas vienam tikslui: kad V.Putinas valdytų, o kitiems tektų atsakomybė.
Kas naujo Kremliuje?
Ogi nieko. Tiesą sakant, apie Kremlių kalbėti kol kas sunku. D.Medvedevas paskyrė patarėjais du buvusius Boriso Jelcino administracijos pareigūnus. Tai buvęs protokolo vadovas Vladimiras Ševčenka, kuris paliko postą paskui B.Jelciną, ir buvęs spaudos reikalų ministras Michailas Lesinas. Šis po 2004 metų buvo antrojo šalies prezidento Vladimiro Putino patarėjas. D.Medvedevas taip pat „paskyrė” įgaliotuosius atstovus Konstituciniame Teisme ir Dūmoje. Tik anoks čia paskyrimas, kai D.Medvedevui atstovauti liko V.Putinui dirbę žmonės.
Taigi kalbėti apie pokyčius Kremliuje dar anksti. Naujasis prezidentas bent jau kol kas nesiryš imtis savarankiškos kadrų politikos. D.Medvedevas negali ignoruoti fakto, kad jo veiksmus atidžiai stebi S.Naryškinas. Nevalia pamiršti ir to, jog pirmuoju prezidento administracijos vadovu paskirtas Vladimiras Surkovas – jaunas, energingas ir sumanus V.Putino komandos žmogus. Prezidentaujant V.Putinui jis garsėjo, kaip neprilygstamas Kremliaus politinių technologijų meistras. V.Surkovas yra įgyvendinęs nemažai didelių projektų, pavyzdžiui, tokių kaip „putinjugendu” vadinamas judėjimas „Našy”. Šie žmonės dar kurį laiką garantuos, kad V.Putinas šiandieniame valdžios duete griežtų pirmuoju smuiku.
Apie D.Medvedevo užsienio politiką kalbėti taip pat neverta. Kur tie skardūs politologų balsai, žadėję „liberalų ir į susitaikymą su Vakarais orientuotą” Rusijos prezidentą. Na, susitiko jis Maskvoje su Vokietijos užsienio reikalų ministru, bet juk ši šalis – svarbiausia Rusijos sąjungininkė Europoje. O paskui susitiko su Mongolijos prezidentu, o pirmųjų aukščiausio lygio vizitų netrukus vyks į Kazachstaną ir Kiniją. Štai jums ir santykių su Vakarais gerinimas… Prioritetai aiškūs. Juos seniai nustatė V.Putinas.
Neturi D.Medvedevas ir „savų” žmonių slaptosiose tarnybose. V.Putinas ką tik ir ten atliko reikiamą rokiruotę – saugumo šefą Nikolajų Patruševą paskyrė Saugumo Tarybos sekretoriumi. Taip pat pakeisti Teisingumo ministerijos ir Narkotikų kontrolės tarnybos vadovai. Tai padaryta ne todėl, kad V.Putinas bijotų jų suokalbio su D.Medvedevu. Priešingai, slaptosios Rusijos tarnybos pastaraisiais metais buvo įsivėlusios į tikrą tarpusavio karą, kuris dabar turėtų baigtis. O tai sumažins galvos skausmą naujajam prezidentui.
Et, tų rokiruočių tiek daug, kad visų ir nesuminėsi. Gal nė nereikia. Konstatuojame viena: viskas prasidėjo taip, kaip ir buvo tikėtasi – V.Putinas vadovauja, o D.Medvedevas vykdo. Atrodo, kaip gražaus serialo pradžia. Laukiame tęsinio.