Kauno savivaldybė apsižiūrėjo praradusi parką

Teisėsaugininkai tebesiaiškina, ar nepažeisti įstatymai atkuriant nuosavybės teises į žemę, dėl ko Vaišvydavos mokykla prarado savo teritoriją, o Kauno miesto savivaldybė konstatavo kitą, dar didesnį, praradimą toje pačioje Vaišvydavoje.

Nors Kauno miesto savivaldybė daugiau nei prieš septynerius metus 54,6 ha ploto teritorijai Vaišvydavoje suteikė parko statusą, atkūrus nuosavybės teises į dalį parko žemės šalia kauniečių pamėgto Vaišvydavos karjero, nelieka kaip prieiti prie valstybės nuosavybės – vandens telkinio.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Marijos Stanikūnienės teigimu, parko statusas įteisintas ir Kauno miesto savivaldybės bendrajame plane, kurį Kauno miesto savivaldybės tarybos taryba patvirtino 2003-iųjų gegužę. Savivaldybė parko detalųjį planą parengė prieš porą metų, tačiau miesto taryba šio dokumento nesvarstė ir jo netvirtino.

Vandens telkinys užima 24 ha Vaišvydavos parko teritorijos. Tačiau dabar parke tėra apie 10 ha neprivačios „sausumos“.

Vaišvydava – viena iš pakaunės kaimiškųjų vietovių, kurias Kaunas prisijungė prie miesto teritorijos, tačiau nieko nenuveikė, kad prijungtos teritorijos būtų įteisintos kaip urbanizuotos. Įstatymas leidžia nuosavybės teises atkurti į žemės ūkio paskirties sklypus. Pagal dokumentus Vaišvydavoje sklypai būtent tokie ir yra.

Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentas, neinformavęs Kauno miesto savivaldybės, jos teritorijoje esančią žemę, nepažeisdamas įstatymo, dalija savininkų palikuonims jau ne vienus metus.

Kauno apskrities viršininko administracija yra parengusi dokumentus dar keturių savininkų žemėms sugrąžinti parke.

2006 metų gruodį laisvo ploto kauniečių ilgokai planuojamo, bet neįrenginėjamo Vaišvydavos parko ribose kartu su vandens telkiniu buvo 39,2 ha.

Anot M. Stanikūnienės, parkas prarado prielaidas realizuoti miesto gyventojų poilsiui skirtas funkcijas, nes neliko teritorijos, būtinos rekreacinei infrastruktūrai sukurti. Įvertinus tai, kad vandens telkinys yra valstybinės reikšmės ir neturint teritorijos apie jį, dabar netikslinga koreguoti detalųjį planą bei palikti Vaišvydavos parko statusą.

Po trečiadienį vykusio Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijos posėdžio, nagrinėjusio „ištirpusio“ Vaišvydavos parko istoriją, Eltos kalbintas tarybos narys Kęstutis Mikėnas stebėjosi, kad viename kieme esančios dvi institucijos – Kauno apskrities viršininko administracija ir miesto savivaldybė ligi šiol „nesusieina“, kai sprendžiami labai aktualūs žemės klausimai. Nenormalu, jo nuomone, ir tai, jog šios įstaigos savo veiksmų nederina, nors veikia vienoje teritorijoje.

„Dabar šaukštai jau po pietų, – sako K. Mikėnas,- galime kaltinti apskritį, kad neatsižvelgė į miesto savivaldybės bendrąjį planą, jos neinformavo, ką ruošiasi Vaišvydavoje daryti. Bet ir savivaldybės administracija mažai rūpinosi Vaišvydava, kurią miestas prisijungė. Netvarkė ir karjero, prie kurio vasarą šimtai kauniečių suvažiuoja“.

Pasak jo, kai niekas vis nepradeda parko įrenginėti, suprantamas ir žemės savininkų spaudimas.

„Žemėtvarkininkai įstatymo nepažeidė, ir nemanau, kad teismas atimtų iš žmonių žemę, kuri teisėtai jiems sugrąžinta“, – sako K. Mikėnas.

Miesto vicemero Rimanto Mikaičio nuomone, dabar reiktų pasirūpinti, kad kauniečiams liktų priėjimas prie Vaišvydavos karjero – paties švariausio Kauno miesto teritorijos ribose vandens telkinio, nes į jį suteka požeminiai šaltiniai.

Savivaldybės administracijos direktorius Vygintas Gudėnas įsitikinęs, kad būtina kreiptis į teismą ir prisiteisti iš apskrities viršininko administracijos Vaišvydavos parko detaliajam planui parengti išleistus pinigus – 50 tūkstančių litų. Kolegija šiam siūlymui nepritarė.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.