Kompensavimas už šventes didintų nepagrįstas įmonių išlaidas ir absurdą, teigia LLRI

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) teigimu, Seimas, dovanodamas per metus 5-6 papildomas švenčių dienas, apribojo teisę dirbti, todėl dabar siūlo kompensuoti darbuotojams, kurių darbo laikas ir pagal jį skaičiuojamas atlyginimas dėl to buvo apribotas. Toks siūlymas supriešina darbuotojus, gaunančius nuolatinę algą ir algą pagal dirbtas valandas, kainuoja įmonėms bei valstybės biudžetui, be to, prieštarauja sveikam protui, jog atlygis mokamas už darbą, o ne už šventes.

Tokią instituto reakciją sukėlė antradienį Seime nagrinėjamas Darbo kodekso pakeitimo projektas, kuriuo, greta kitų nuostatų, būtų nustatytas papildomas kompensavimas už nedarbą švenčių dienomis. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Algirdo Syso pasiūlyta nuostata įpareigoja įmones, įstaigas ir organizacijas mokėti darbuotojams vidutinį darbo užmokestį už valstybės nustatytas švenčių dienas, kuriomis dirbti įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms draudžiama.

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto eksperto Giedriaus Kadziausko, istorija prasidėjo nuo Seimo dosnumo dalijant švenčių dienas.

„Šiandieniniu pakeitimu stengiamasi sumažinti neigiamas ankstesnio Seimo sprendimo pasekmes, kai buvo nuspręsta kompensuoti darbuotojams su savaitgaliais sutampančias valstybės švenčių dienas. Taip galimybė dirbti apribojama papildomai 5-6 dienas per metus. Buvo siekiama užtikrinti, kad darbuotojai „neprarastų“ poilsio dienų, tačiau susizgribta, jog nedirbdami darbuotojai praranda ir pajamas. Ekonomistų argumentai, kad papildomos šventinės dienos gali mažinti darbuotojų atlyginimą, neprisidėti prie ekonomikos augimo, mažinti biudžeto surinkimą, nebuvo išgirsti“, – teigia G. Kadziauskas.

Pasak jo, Seimas nepagrįstai išskiria darbuotojus, gaunančius mėnesinę algą ir algą pagal dirbtas valandas. Švenčių dienos sumažina sukuriamų gėrybių, todėl menkina prielaidas atlyginimams augti. Pasiūlymas remiasi klaidinga nuostata, jog atlyginimai sumažėja tik tiems, kurie jį gauna pagal dirbtas valandas, o tiems, kurie gauna mėnesinę algą, ne. Tokia prielaida klaidinga, nes net ir gaunantys pareiginę algą švenčių dienomis nedirba ir nekuria vertės, verslas neparduoda prekių ir paslaugų, negauna pajamų. Tai galiausiai lemia mažėjančias galimybes samdyti darbuotojus ar didinti atlyginimus. Tiems, kurių atlyginimas nustatomas pagal dirbtas valandas, jis sumažėja matomai, ir Seimas imasi spręsti tik šią matomą problemos pusę.

„Siūlymas kompensuoti už tai, kad neleidžiama dirbti dienomis, kai yra perkeliamos su savaitgalio dienomis sutampančios šventės, absurdiškas. Valstybė pripažįsta, kad Seimas, dovanodamas per metus 5-6 papildomas švenčių dienas, apribojo teisę dirbti, todėl dabar siūlo darbuotojams kompensacijas. Galbūt Seimas turėtų imtis svarstyti kompensuoti ir už kitus apribojimus dirbti ir užsidirbti – Darbo kodeksas leidžia dirbti 40 valandų per savaitę, o išimtinais atvejais iki 48, kodėl tiems, kurie negali išimtimi pasinaudoti, nėra už tai kompensuojama?“ – sako LLRI vyresnysis ekspertas.

Instituto skaičiavimais, už 13 švenčių dienų šiais metais vidutinį atlyginimą gaunančiam darbuotojui darbdavys turėtų išmokėti apie 1000 litų, dar 700 litų reikėtų pakloti valstybės ir „Sodros“ biudžetams.

„Ši pataisa tampa dar vienu neatsakingo įstatymų keitimo pavyzdžiu, kai ignoruojamos didėjančios įmonių ir valstybės biudžeto išlaidos, neatsižvelgiama į ekonominius argumentus“, – pažymi G. Kadziauskas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.