Moterys turi veržtis į politiką, nes tik taip įmanoma išspręsti socialines problemas
Visuomeninę veiklą pradėjusi nuo paramos vaikams verslininkė Roma Barauskienė nė nepajuto, kaip pasinėrė ir į moterų reikalus. Vaikams ir moterims aktualios problemos šiandien susipina ir jos vadovaujamos organizacijos „Šiltų širdžių klubas” veikloje. Klubo prezidentė įsitikinusi, kad moterys gimusios skleisti meilę ir gėrį, skirtingai nei vyrai, kurie dažnai pešasi dėl postų, ambicijų ir pinigų. Todėl visuomenė tik laimėtų, jei daugiau moterų ateitų į politiką.
Nori suteikti sparnus
Prieš septynerius metus kelios artimos draugės nusprendė, kad reikia padėti vaikams: ligoniams, skurdžiai gyvenantiems, talentingiems, bet neturtingiems. Iš pradžių jos už savus pinigus pirko dovanėles ir lankė socialiai remtinus vaikus. Po kelerių metų veikla išaugo į „Šiltų širdžių klubą”.
Šiandien ši visuomeninė organizacija vienija apie 60 moterų, tarp jų ir kauniečių, o įgyvendintų projektų skaičius siekia penkias dešimtis. Kas suskaičiuos, kiek vaikų per tą laiką pasijuto laimingesni, mylimi, įgavo sparnus, reikalingus skrydžiui į savo ateitį?
R.Barauskienė iki šiol puikiai prisimena, kaip gimė klubo pavadinimas: „Buvo šaltas 2001 metų gruodžio vakaras. Kelios moterys susirengėme į vaikų dienos centrą. Ėjome ir galvojome, ką ten veiksime. Sumanėme žaisti pasaką: gyveno kartą dvi nelaimingos širdys, kurios buvo vienišos, ir niurzgėjo, kaip neteisingai sutvarkytas pasaulis. Taip ir kilo mintis pasivadinti „Šiltų širdžių klubu”.
Jos teigimu, šis pavadinimas skleidžia didžiulę dvasinę jėgą: „Tai tenka pajusti, kai kreipiamės į verslininkus kviesdamos juos dalyvauti bendruose projektuose. Jei jie nieko apie mus nežino, išgirdę pavadinimą tarsi pajunta iš jo sklindančią meilę, atvirumą, gerumą. Ir atsiveria daugelis ligi tol uždarytų durų”.
„Laimingesni vaikai – gražesnis pasaulis”, – dėsto R.Barauskienė. Tai klubo credo. Kitas principas, kurio laikomasi – stengtis vaikus, ypač socialiai remtinus, ne tik paremti materialiai, bet ir įtraukti į kūrybinius procesus: „Norime ne ką nors įdėti į ištiestą ranką, o sudaryti galimybes patiems kurti ateitį. Kur kas paprasčiau nupirkti kokią dovanėlę. Tačiau tai gali išugdyti įprotį visą gyvenimą laukti, kol kas nors ką nors duos”.
Ar sunku buvo išmokti prašyti pinigų iš verslininkų, rėmėjų? „O mes jų neprašome, tai – irgi vienas mūsų principų. Kviečiame verslininkus bendradarbiauti, tapti partneriais projektuose. Į juos investuodami jie taip pat sulaukia naudos, pavyzdžiui, pasireklamuoja. Aš jau nekalbu apie tai, kad kartu jie gauna ir dvasinį krūvį, kūrybinį impulsą, kurio pinigais neįvertinsi”, – samprotauja Roma.
Moterys turi siekti valdžios
Šiandien „Šiltų širdžių klubas” baigia išaugti savo marškinėlius. Jo akiratyje atsidūrė ne tik vaikų, bet ir moterų problemos. Negali jos nerūpėti klubo narėms moterims.
„Mūsų veikla juo toliau, juo rimtesnes problemas sprendžia. Matome, kad įstatymai, kurie lemia vaikų ir moterų padėtį, pilni spragų, todėl siekiame dalyvauti jų keitimo procese. Tikiuosi, kad daugelį teigiamų poslinkių šioje srityje atneš šį savaitgalį prasidėsiantis ketvirtasis Lietuvos moterų suvažiavimas, kuriam intensyviai rengiamės. Esu Vilniaus miesto koordinacinės tarybos pirmininkė. Man patikėta sujungti visas sostinės moterų organizacijas, kurių yra per 40. Jos veikia skirtingose srityse, todėl darbas yra įdomus ir kūrybingas, jaučiu didelę atsakomybę už tai, ką darau”, – pasakoja R.Barauskienė.
Suvažiavimas – proga apžvelgti, kaip Lietuvoje keitėsi moterų padėtis per 15 nepriklausomybės metų. „Situacija nėra labai gera. Daugybė moterų įgyja išsilavinimą, tačiau jų nematyti nei valdžios, nei mokslo institucijose. Čia dominuoja vyrai, kurie dažnai pešasi dėl postų, pinigų, ambicijų. Tuo tarpu moterys daug ką jaučia širdimi, yra gilesnės, siekia gėrio. Visuomenė tik laimėtų, jei jų valdžioje būtų daugiau”, – mąsto pašnekovė.
Deja, silpnosios lyties atstovės dar neturi reikiamo statuso nei visuomenėje, nei šeimoje. Susiformavę stereotipai joms trukdo atsiskleisti. Dar dažnos smurto, ne tik fizinio, bet ir finansinio, psichologinio apraiškos. Jei moteris pakelia sparnus karjerai ir platesnei veiklai, daugelio vyrai tuo būna nepatenkinti, kyla konfliktai šeimoje. Tradiciškai moterys yra pasyvios, nepasitiki savimi. Šias nuostatas, pasak Romos, būtina keisti.
„Sakoma, kad pilietinės visuomenės brandą liudija nevyriausybinių organizacijų aktyvumas. Visoje Lietuvoje moterų organizacijų veikia daugiau nei 100, o vyrų – ant pirštų galėtume suskaičiuoti. Manau, kad tai liudija, jog mūsų moterys yra pasirengusios žymiai platesnei veiklai, jos jau dabar, tyliai, per daug nesireklamuodamos daro visuomenei naudingus darbus. Mums svarbu, kas vyksta už mūsų lango, visuomenėje, valstybėje, skaudu dėl įvairių negerovių”, – aiškina Roma.
Tapo gyvenimo būdu
Energinga, liekna tamsiaplaukė su užsidegimu pasakoja apie mėgstamą veiklą, kuri juo toliau, juo daugiau sričių aprėpia. Galima sakyti, kad tai taip susipynė su asmeniniu gyvenimu, jog tapo tiesiog gyvenimo būdu, be kurio moteris nebeįsivaizduoja nė dienos. „Taip pat yra ir kitoms bendražygėms, mūsų branduoliui. Nors visos be galo užsiėmusios, yra karjeros moterys, verslininkės, menininkės, gydytojos, turi vaikų, kai kurios ir mažų, kuriems reikia dėmesio, bet randa laiko ir klubui”, – sako Roma.
„O man laiko juo toliau, juo labiau trūksta. Asmeniniam gyvenimui jo nebelieka visai. Mūsų visuomeninės organizacijos veikla šiuo metu yra mano pagrindinis užsiėmimas. Esu baigusi Kauno technologijos universitetą. 15 metų dirbau pedagoginį darbą – dėsčiau sostinės Elektromechanikos technikume informacinių technologijų disciplinas. Vėliau pasinėriau į verslą kompiuterių komercijos ir logistikos srityse”, – pasakoja R.Barauskienė.
Šiandien ji nebeprisistatinėja verslininke, nes yra nuo šios veiklos srities atsitraukusi: „Mano tikslas – nuolat save tobulinti. Prieš porą metų dar ėmiau studijuoti ekonomiką Vilniaus universiteto Tarptautinėje verslo mokykloje. Norėčiau tęsti magistrantūros studijas, bet šiuo metu nėra kada. Kirba mintis, kad vėliau tai būtinai padarysiu, juolab kad atsirado neakivaizdinės studijos. Juk planuoju ir į verslą sugrįžti, tad šios žinios pravers. Jų prireikia ir visuomeninėje veikloje”.
Moteris teigia, kad šiuo metu jos pragyvenimo šaltinis – autoriniai meniniai, kūrybiniai projektai. Širdžiai mieliausi jau tradicinis tapęs metų pabaigoje rengiamas „Kalėdų medžio šviesa”, kuriame be jokio atlygio dalyvauja daugelis žymių Lietuvos menininkų, bei pavasarinis džiazo, dizaino ir šokio projektas „Ir paukščiai, ir vaikai gali skristi”. Šie projektai leidžia ne tik uždirbti pinigų vaikams, bet ir suteikia dvasios atgaivą – juose sėjama meilės ir gėrio sėkla.
Ilsėtis nėra kada
R.Barauskienės didžiausia atrama – vaikai. Jie jau suaugę. Dukra Vilniaus universitete prieš keletą metų yra baigusi komunikacijos mokslų studijas, darbuojasi vienoje kompanijoje projektų vadove, o jaunesnysis sūnus – dar studentas. „Štai kokie jie, mano pasididžiavimas”, – ištraukusi iš piniginės rodo jų nuotrauką, kurią visuomet nešiojasi su savimi.
„Abu vaikus labai myliu. Dukra yra ir mano draugė, bičiulė, bendramintė. Žaviuosi tuo, ką ji daro, o ji palaiko mane. Šeima anksčiau daugiau dalyvaudavo mano projektuose, renginiuose”, – kalbėjo R.Barauskienė.
Jau keleri metai atostogauti jai nebuvo kada. Net laisvo savaitgalio šią vasarą neturėjo. Ačiū dukrai, kuri per tris laisvas praėjusio savaitgalio dienas tiesiog privertė mamą atidėti viską į šalį. „Buvau Birštone, kuriam lig šiol jaučiu didelę nostalgiją ir simpatiją. Tai mano mėgstama poilsio vieta. Vaikščiojau prie Nemuno, skaičiau, mąsčiau, visą laiką atidaviau sau. Atsigavau, pailsėjau viena gamtoje”, – kalba daug egzotiškų pasaulio šalių su šeima apkeliavusi moteris.
Ji tikisi, kad praėjus suvažiavimui ras laiko ir dar vienam laisvalaikio pomėgiui, kuriuo užkrėtė ir kitas klubo nares, – ornitologijai. Pavasarį ir rudenį, pasikvietus ornitologus profesionalus, tapo tradicija vykti į gamtą stebėti paukščių.
Dar mokykloje bei studijų metais aktyviai dalyvavusi įvairiose meninės veiklos srityse: Roma buvo ir skaitovė, ir šokėja, ir dainininkė, moteris dabar iš naujo atranda meną. Neseniai ėmėsi tapybos: „Tapyti gali kiekvienas, tik reikia tą daryti drąsiau, šiame procese atrandi daug džiaugsmo”.
Apie politiką ir svajones
Paklausta apie politiką, R.Barauskienė neatmeta galimybės ateityje pasukti į šią sritį, nes tik taip įmanoma daryti įtaką daugelio moterų ir vaikų problemų sprendimą: „Būtų įdomu. Viskas yra įmanoma. Esu kupina idėjų – kūrybinės mintys, verslo planai, mokslas, dvasinės studijos – visa tai man rūpi. Tikiu, kad atsirastų vietos ir politinei veiklai. Kad tik laiko užtektų”.
„Pavasarį Vilniuje organizavome moterų konferenciją, kurios metu ne tik skaitėme pranešimus politinėmis, socialinėmis temomis, bet kartu mano iniciatyva buvo surengta akcija „Mūsų svajonės”. Konferencijos dalyvės ant popierinių tulpių žiedų surašė tai, apie ką svajoja. Man labiausiai patiko tokia: „Kad moteris norėtų svajoti, kai svajonėms nelieka jėgų”. Mano pačios svajonė – gyventi Žemėje, kurioje viešpatautų meilė”, – pasakoja Roma. „Tai svarbiausias dalykas. Meilė ne tarp dviejų žmonių, o apimanti visą mūsų gyvenimą”, – patikslina.
O kaip pinigai? „Tikrai nenorėčiau klausimu apie pinigus užbaigti pokalbio. Aišku, jie duoda laisvę, bet ir su nedideliu jų kiekiu galima išgyventi. Tik reikia labai norėti keisti situaciją, ieškoti išeities, daug dirbti. Bet kuris sunkesnis laikotarpis gyvenime užgrūdina. Tačiau nepraraskime vilties, neatsisakykime svajonių ir siekime užsibrėžto tikslo”, – svarsto pašnekovė.
Giedrė Budvytienė