Klaipėdos langų gamintojų rinką okupuoja pigumas, o ne kokybė. Uostamiesčio švietimo įstaigų renovacijos konkursus laimi Vilniaus ir Kauno langininkai, sugebantys praslysti pro Viešųjų pirkimų įstatymo spragas ir randantys paslaptingų būdų realias kainas sumažinti net keliasdešimt procentų.
Iš savo gimtajame mieste rengiamų konkursų išstumti Klaipėdos langų gamintojai mano, kad viešųjų pirkimų konkursų sąlygos parengtos netinkamai, o Klaipėdos valdžia nedaro nieko, kad būtų labiau akcentuojama atliekamų darbų kokybė ir ją garantuotų konkursų techniniai reikalavimai.
NATO vertina kokybę
Šiemet iš mokyklų renovacijos programos Klaipėdos švietimo įstaigų langams pakeisti skirta per 2 milijonus litų. Už šią sumą bus įstatyti nauji plastikiniai langai šešiose mokyklose ir dviejuose lopšeliuose-darželiuose. 2005 m. plastikinius langus turės 22 uostamiesčio mokyklos ir maždaug penktadalis ikimokyklinių įstaigų. Tik nedidelę dalį šių langų pagamino Klaipėdos bendrovės, nors uostamiestis langų gamintojų turi daugiausiai Lietuvoje – 26. Deja, kasmet jų vis mažėja, nes smulkioms vietos firmoms tampa vis sunkiau konkuruoti su stambiais Vilniaus ir Kauno langų gamintojais, Vakarų Lietuvos rinką paperkančiomis itin mažomis kainomis.
12 metų gyvuojančios uostamiesčio bendrovės „Arvio sodas” direktorius Artūras Mažeika dalyvavo ne tik Klaipėdos, bet ir Gargždų, Palangos miestų savivaldybių rengiamuose viešuosiuose pirkimuose. „Piktina principinė sąlyga – mažiausia kaina. O pigiausia kaina reiškia, kad komplektuojamos pigiausios medžiagos. Nuvertinant kokybę, kenčia vartotojas”,- sakė A.Mažeika. A.Mažeika apgailestavo, kad pigumas, o ne kokybė rūpi ir kitų valstybinių institucijų, uosto įmonių skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose. Šiek tiek geresnės sąlygos daugiabučių namų renovacijos konkursuose, nes namų bendrijos nuomonė turi įtakos pasirenkant ne mažiausią kainą, o geresnę gaminio, darbų atlikimo kokybę.
Visiškai ką kita „Arvio sodų” direktorius patyrė vienam Klaipėdos darželiui renovuoti NATO pajėgų surengtame konkurse. 99 puslapių sutartyje buvo akcentuojama rangovo kvalifikacija, patirtis, gaminio kokybė ir tik trečioje vietoje – kaina.
Šykštus moka du kartus
Prieš penketą metų per Lietuvą nuvilnijo pirmasis pastatų renovacijos etapas. Jo rezultatas – antrasis etapas, kai dėl prastų medžiagų ir darbo kokybės tose pačiose įstaigose vėl skelbiami konkursai, vėl vyksta darbai. „Manau, kad bus ir trečias etapas, nes mažiausia kaina konkurse sugadina viską. Kainos, kurias siūlydamos laimi kai kurios firmos, – nerealios. Net su pigiais lenkiškais profiliais ir stiklais jos per mažos”,- tvirtino pašnekovas.
Įstatymai diktuoja vienodas konkurso sąlygas visiems – vilniečiams, kauniečiams, o vėliau ir lenkams, turkams. Pasak A.Mažeikos, priežasčių, kodėl klaipėdiečiai pralaimi, reikia ieškoti ir netobulose konkursų sąlygose, ir savyje. Tik 6 Klaipėdos langų gamintojų įmonės yra atestuotos – nuolat laboratorijose testuojančios savo gaminius, turinčius gaminių kokybės sertifikatus. Ateityje konkursų sąlygos dar griežtės. Langai bus suskirstyti į kategorijas. Klaipėdos regionas priklauso pačiai sudėtingiausiai Lietuvos daliai dėl klimato. Tai – C langų kategorija, kuriai keliami patys aukščiausi reikalavimai. Vilniečiams langų gamintojams nebūtina gaminius sertifikuoti C klasėje. Tačiau didžiosios įmonės stengsis ją gauti – kad galėtų dalyvauti ir laimėti. „Mažiausia kaina atsisuka prieš vartotoją. Namuose ar mokykloje apsirengsime šilčiau – nenumirsime, jei bus prasti langai ar suges katilas.
Šilumos netaupys
Pasak didžiausios Vakarų Lietuvoje stiklo paketų gamintojos UAB „Etna” direktoriaus Kęstučio Grigaičio, švietimo įstaigų renovacijos konkursų eros pradžioje dalyvaudavo labai daug klaipėdiečių langų gamintojų. Kai tik konkursų sąlygose atsirado kriterijus „mažiausia kaina” – klaipėdiečių entuziazmas išblėso. Norėdami išsaugoti savo gerą vardą, suprasdami, kad pigiai gero gaminio nepasiūlys, klaipėdiečiai iš viso nustojo dalyvauti. K.Grigaičio žiniomis, šiemet biudžetinių įstaigų renovacijos konkursuose dalyvauja tik viena ar dvi Klaipėdos langų gamintojų firmos. Kitos – vilniečių ir kauniečių. Paradoksalu, kai Klaipėda turi daugiausiai langų gamintojų Lietuvoje.
K.Grigaičio teigimu, renovuojamos mokyklos – socialinės paskirties objektai. Jose turėtų būti maksimaliai šilti, energiją taupantys elementai, nes daroma ne penkeriems, o 15-20 metų. Kadangi šiandien svarbiausias kriterijus – pigumas, į langus montuojami patys pigiausi profiliai ir ne patys šilčiausi stiklo paketai. K.Grigaitis mano, kad norimo ekonominio efekto mokyklos su pigiais stiklo paketais nepajus – už šilumą mokės beveik tiek pat, kaip ir anksčiau.
„Būtų gerai, kad dalis savivaldybės paskolų pinigų nutekėtų į vietinių bendrovių biudžetus, o ne į Vilnių ir Kauną. Suprantama, rinka yra rinka, tačiau, mano galva, savivaldybė galėtų jos svyravimus kažkiek reguliuoti vietinių gamintojų naudai”,- sakė K.Grigaitis.
Savivaldybė savų nemyli
Klaipėdos savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas uostamiesčio vicemeras Vidmantas Plečkaitis pripažino: būdamas miesto patriotas, suinteresuotas, kad konkursus laimėtų darbo vietas sukuriantys, mokantys mokesčius vietos verslininkai. Tačiau šiandien tenka vadovautis viešųjų pirkimų įstatymu, kuris suteikia teisę konkursuose dalyvauti visiems šalies rinkos dalyviams. „Mes nieko negalime padaryti, nes pagrindinis kriterijus – pigiausia kaina. Negalėčiau teigti, kad konkursuose laimi tik kitų miestų langų gamintojai, yra ir mūsiškių. Žinoma, kyla klausimas, ar pigu – tai kokybiška…”,- išreiškė abejonę V.Plečkaitis. Tačiau, tikino, pastaruoju metu negauta nė viena pretenzija, kad į švietimo įstaigas sudėti langai nekokybiški. Išskyrus atvejį Vytauto Didžiojo gimnazijoje prieš ketvertą metų. Dabar atliekant darbus vykdoma techninė priežiūra. Jeigu gaminiai neatitinka keliamų reikalavimų, galima nutraukti sutartį ir skelbti naują konkursą. Šiuo metu švietimo įstaigų viešųjų pirkimų konkursus kartu su savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija rengia savivaldybės Švietimo įstaigų ūkio tarnyba.
Vicemeras girdėjo, kad Suomijoje šiukšlių išvežimo konkursuose savivaldybės stengiasi padėti vietos verslininkams. „Neduokdie, pabandytume taip padaryti Klaipėdoje, iš karto pasipiltų įtarimai”,- nuogąstavo vicemeras, prisiminęs, kad buvo bandyta taip padaryti su uostamiesčio mikroautobusų vežėjais.
„Klaipėdiečiai siūlo didesnę kainą – nesu linkęs įtikinėti, kad ją mažintų, bet…”,- nutylėjo vicemeras, prasitaręs, kad, jeigu uostamiesčio langų gamintojai parodytų iniciatyvą, būtų galima padiskutuoti susirinkus. Galbūt vicemero patarimai praverstų…
Apie kokybę
UAB „Vinkelis ir Ko” direktorius Steponas Pocevičius pritaria savo kolegoms langų gamintojams: dalyvauti biudžetinių įstaigų rengiamuose konkursuose – beviltiškas reikalas. Bandė pernai, „pasitikrino” šiemet. Anot S.Pocevičiaus, kaip ir anksčiau, konkurso medžiaga nėra tinkamai paruošta. Reikia langų sporto salei, tačiau nenurodyta, kiek juose bus varčių, kokia ventiliacija. Jeigu atlikti, kaip liepia sąžinė, sudėti visus reikalingus elementus iš gerų medžiagų, sąmata išaugtų, konkursas pralaimėtas. O konkurentai gali šį momentą ignoruoti ir laimėti: jų kaina bus mažesnė. Galima sudėti langus, kur iš šešių atsidaro tik vienas. Tačiau klasėms, kuriose sėdi 25 vaikai, reikalinga ne tik šiluma, bet ir normalus vėdinimas. Kai trūksta deguonies, pablogėja darbo kokybė, skauda galvą. „Mūsų firma taip pasielgti negalėtų: svarbu geras vardas. Sąžiningai konkuruoti konkurse galima tik tada, kai užduotis suformuluojama labai konkrečiai. Ir nepaliekama jokių spragų, leidžiančių ją įvykdyti skirtingais būdais”,- sakė S.Pocevičiaus.
Antanas Navickas