Tarptautinė didmeistrė 24-erių Viktorija Čmilytė šiomis dienomis mėgaujasi poilsiu ir vaikų draugija po įtempto Europos moterų šachmatų čempionato. Praėjusį savaitgalį tituluočiausia Lietuvos šacmatininkė Bulgarijos Plovdivo mieste iškovojo Senojo žemyno vicečempionės titulą.
Genai niekuo dėti.
– Ar tai šachmatininkų dinastija?
– Netikiu, kad sugebėjimas žaisti šachmatais slypi genuose. Šachmatininkų vaikai dažniausiai netampa šachmatų meistrais, jie mieliau pasirenka kitą sportą. Nenusiminčiau, jei mano berniukai nepasektų tėvų pėdomis.
– Ar dažnai žaidžiate šachmatais su šeimos nariais?
– Su vaikais stengiuosi žaisti kuo dažniau. Juk ir mano tėtis – pirmasis mano treneris – su manimi žaisdavo. Sako, jog pradėjau nuo ketverių. Tačiau rimtai susidomėjau būdama šešerių. Visą gyvenimą priklausiau Šiaulių „Dubysos” sporto mokyklai. Vakarais galėdavau keturias valandas išsėdėti prie šachmatų lentos. Su vyru nežaidžiu – pralaimėčiau. Jis – pasaulio vyrų dešimtuke, o aš – moterų dvidešimtuke. Mes skirtingų kategorijų.
Svarbiausi pasiekimai
Ko gero, sunkiai suskaičiuotumėte visus savo titulus, bet gal išskirtumėte brangiausius.
– 1993 metais tapau Europos mergaičių iki 10 metų čempione. Po dvejų metų – pasaulio mergaičių iki 12 metų čempione. Pirmieji laimėjimai suteikė jėgų siekti aukščiausių titulų. Kai 1996 metais, būdama vos trylikos, tapau lietuvos moterų čempionato bronzine prizininke, patekau į suaugusiųjų rinktinę. 16-os man buvo suteiktas didmeistrės vardas. Vėliau šachmatų olimpiadoje žaisdama prie pirmosios lentos pakėliau savo reitingus ir priartėjau prie stipriausių pasaulio šachmatininkių dvidešimtuko.
2003-aisias tapau Europos moterų čempione. Tuomet jau turėjau mažą vaikelį, jam skyriau daugiausia dėmesio, tad, manau, jog šis čempionės titulas – didžiulis pasiekimas. Dar vienas labai svarbus laimėjimas – 2006-aisiais tapau pasaulio moterų čempionato trečiosios vietos laimėtoja.
– Kaip vertinate šiuos metus, prasidėjusius auksiniais apdovanojimais, iškovotais atstovaujant įvairių šalių klubams?
– Vokietijoje, Švedijoje ir Rusijoje kartu su mane pasirinkusiais klubais laimėjau pirmąsias vietas. Ypač svarbus buvo paskutinis – Rusijos čempionatas, kuriame atstovavau Sankt Peterburgo FINEK – 1 komandai. Čia kovojo pajėgiausios pasaulio komandos.
– Ar Europos vicečempionės titulas nebuvo savaime suprantamas laimėjimas?
– Europos čempionate buvau labai pavargusi, todėl prognozuoti buvo sunku. Labai norėjau patekti į pirmąjį tryliktuką, nes tai – garantuotas kelialapis į kitų metų pasaulio čempionatą. Jaučiau, kad
mano savijauta nėra ideali. Garsėju kaip ramaus būdo susitvardanti žaidėja, tačiau per paskutiniąją kovą dėl sidabro nesuvaldžiau emocijų. Kai priešininkei paskelbiau matą ir paspaudžiau laikmatį, buvo likusios vos dvi sekundės. Iš jaudulio gana smarkiai trenkiau per laikmatį. Pagal šachmatininkų elgesio kodeksą tai nepriimtina. Džiaugsmo šurmulyje niekas ir nepastebėjo, kad pergalę ir pralaimėjimą skyrė vos dvi sekundės.
Žaistų su vyrais
Su Lietuvos moterimis nežaidžiate jau seniai. Vyrų čempionatuose dalyvavote net šešis sykius, o 2000 ir 2005 metais tapote čempione tarp vyrų. Kodėl nedalyvausite šiemet rengiamame vyrų čempionate?
– Buvau pakviesta į šį čempionatą, tačiau apsisprendžiau pailsėti. Gal kas nors ir norėtų, kad „nesusidėčiau” su vyrais ir atstovaučiau tik moterų komandai, tačiau tai dariau pakankamai daug metų. Juk tobulėji tik tada, kai žaidi su stipresniais priešininkais.
– Kaip Lietuvos šachmatai šiandien atrodo pasaulio fone?
– Turime kelias didmeistres, kurių nėra Lietuvoje. Šiandien suburti moterų rinktinę neįmanoma. Labai norėčiau pakovoti dėl teisės atstovauti Lietuvai vyrų komandoje. Praktika rodo, kad tam nėra jokių kliūčių. Švedijoje viena didmeistrė jau daug kartų žaidė viena tarp vyrų. Visų laikų geriausia šachmatininkė Judit Polgar žaidžia tik su vyrais.
– Ar tai reiškia, kad vyrai šioje sporto šakoje stipresni? Jie daugiau atsimena, greičiau mąsto?
– Nieko panašaus. Tai, kad geriausių šachmatininkų šimtuke yra tik viena moteris, susiklostė kultūriškai. Tarp jaunųjų šachmatininkų mergaitės sudaro vos dešimtadalį. Didelė dalis nubyra bėgant laikui. Mergaitės meta šį sportą, nes kitose srityse galima pasiekti daugiau. Vėliau jas užgriūva šeimyniniai rūpesčiai.
Sausio mėnesį žaidžiau Gibraltare labai stipriame turnyre, ten, be manęs, visi dalyviai buvo vyrai. Vyrai labiau linkę varžytis – turi charakterio savybių, reikalingų sportui.
Reikia daugiau varžybų
– Kaip paskatinti Lietuvos jaunimą žaisti šachmatais?
– Skeptikams galiu pasakyti, kad šachmatai – tikrai yra sportas. Su azartu, pergalės džiaugsmu ir pralaimėjimo kartėliu. Reikia organizuoti daugiau varžybų Lietuvoje. Tai keltų jaunimo susidomėjimą. Žinoma, tam reikalingi pinigai. Jei manęs paklaustų, ar mane Europos čempionate parėmė Lietuvos šachmatų federacija, atsakyčiau – ne. Man padėjo Šiaulių savivaldybės Sporto skyrius, mano sporto mokykla „Dubysa”, Vilniaus miesto olimpinio sporto centro direktorius Manfrydas Čerikas. Ūkio bankas skyrė 8000 litų kompiuteriui įsigyti.
– Kurios šalies šachmatininkai laikomi stipriausiais pasaulyje?
– Gruzijos šachmatininkės ilgą laiką buvo geriausios pasaulyje. Ten gyvuoja tradicija – ištekančios moters kraityje turi būti šachmatų lenta. Gal dėl tokios tradicijos būtent gruzinė Nona Gaprindašvili 1970-aisiais tapo tarptautine vyrų didmeistre. Dabar gruzinės jau nėra pajėgiausios, tačiau tai lemia politinė ir ekonominė situacija. Šiandien stirpiausios šachmatininkės – kinės. Po vengrės Judit Polgar ir vienos indės, pasaulio dešimtuke iš eilės seka kelios Kinijos atstovės. Tarp vyrų turbūt stipriausi yra rusai.
– Ar žaidžiate šachmatais internete?
– Prieš patį kompiuterį nežaidžiu, tačiau internetu žaisti patinka. Visi su slapyvardžiais. Naujosios technologijas atveria galimybes jauniems žaidėjams neakivaizdžiai žaisti su čempionais.
Man labiausiai patinka kovoti prieš gyvą, o ne virtualų priešininką. Mėgstu Fišerio šachmatus. Ten figūros eilėse išdėliojamos atsitiktine tvarka. Tradiciniuose šachmatuose yra daugybė teorijos – numatoma po 30 ėjimų į priekį, o Fišerio šachmatuose lieka tik sugebėjimas jausti šachmatus.