„Pati įvykdyčiau jam mirties nuosprendį!” – vakar LŽ teigė, kaip paaiškėjo, ne kartą parodymus keitusi 19-metė Vidmantė Borisovaitė, dėl kurios pirmagimio gyvybės grumiasi Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) vaikų reanimacijos specialistai.
Šie žodžiai, ištarti su ašaromis akyse, buvo skirti 21 metų sugyventiniui Ričardui Jakovlevui. Prasilenkiant su juo policijos koridoriuje, vyriškis Vidmantei tepasakė: „Daugiau taip nebus”. „Niekada jam neatleisiu”, – dievagojosi 19-metė, dar nežinodama, kad medikų globoje esančiam dar 3 mėnesių neturinčiam jų sūneliui, kurį pavyko atgaivinti iš komos, prasidėjo komplikacijos – traukuliai.
Šiurpi statistika.
Viktorija su siaubu prisimena antradienio rytą, kai rengiant sūnelį pas medikus – privačioje šeimos klinikoje jam turėjo būti pakirptas priaugęs liežuvis, mažylio akys staiga sustingo. Nunešus sūnelį medikams, šie skubiai iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
KMUK specialistai diagnozavo mažyliui sukrėsto kūdikio sindromą bei rankos, kojos ir keturių šonkaulių lūžius. „Neįsivaizduoju, koks turėjo būti tokios traumos mechanizmas!” – vakar LŽ teigė KMUK Vaikų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas, pateikęs šiurpinančią pastarųjų metų statistiką. „Tai 58 atvejis per keturis metus, tačiau su tokiu sužalojimų komplektu dar neteko susidurti!” – teigė ne vieno mažylio gyvybę išgelbėjęs medikas. KMUK vaikų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius aptarnauja du trečdalius Lietuvos.
Vakar rytą mažylio gyvybei tebegrėsė pavojus. „25 procentai tokių atvejų – mirtini, – dalijosi patirtimi R.Kėvalas. – Apie 60-70 procentų atvejų liekama invalidais. Realiausia, kad sutriks regėjimas.” Pasak pašnekovo, jo paminėta kraupioji statistika, susijusi su 2-9 mėnesių pacientais. Dažniausiai medikų globon patenkama 4-6 mėnesių amžiaus.
Liudytojų nėra
Pasak R.Kėvalo, pagal traumų pobūdį, antradienį jiems atvežtas mažylis ne tik purtytas, bet ir daužytas. Galbūt net trenktas į žemę ar net spardytas. Mažylio motina vakar LŽ teigė nemačiusi, kaip tai įvyko. Sekmadienio pavakarę ji maudėsi bendrabučio, kuriame nuomojasi kambarį, duše. Užtruko apie valandą. Grįžus, sūnus, kurį sugyventinis laikė ant rankų, klykė ne savo balsu.
„Man kilo įtarimas, kodėl sūnelis, vos jį paima tėvas, ima rėkti? – LŽ prisipažino V.Borisovaitė. – Nors sugyventinis kartodavo, kad jo nervai neištveria mažylio verksmo – ne kartą grasino trenkti šį į sieną ar išmesti pro langą, niekada nemačiau, kad jis sūnelį purtytų ar muštų. Tačiau tai yra mačiusi Šiauliuose gyvenanti viena iš mano seserų, pas kurią mes glaudėmės parsivežę mažylį iš gimdymo namų.”
Anot V.Borisovaitės, tą sekmadienio pavakarę sugyventinis taip pat iš pradžių dievagojosi nežinantis, ko mažylis verkia. Bet vėliau ėmė pasakoti neva jis nukritęs nuo sofos, kai bandė atsisėsti.
Vaikystės traumos pasekmė?
Labai sunkiu nusikaltimu, už kurį gresia bausmė nuo 2 iki 12 metų, įtariamas R.Jakovlevas apklaustas policijos tik vakar po pietų. Dar prieš jo apklausą jau buvo apsispręsta kreiptis į teismą dėl vyriškio suėmimo. Tai bus padaryta šiandien. Nors R.Jakovlevas neteistas ir iki šiol nebuvęs policijos akiratyje, medikų teigimu, mažylio lūžiai – įvairios kilmės. Kaip ir kraujosruvos. Vienos – šviežios, kitos – senesnės.
Kraujosruvas mama linkusi nurašyti sūnelio mažakraujystei. Kitus sužalojimus – pašlijusiai sugyventinio nervų sistemai bei galimiems psichikos sutrikimams. Tuo ji vakar bandė įtikinti ir LŽ žurnalistus, ir KMUK medikus, nors dar išvakarėse pastariesiems dievagojosi nežinanti sūnelio sužalojimo aplinkybių.
LŽ V.Borisovaitė pasakojo, kad sugyventinis, būdamas 14 metų, pateko po automobiliu. Tada jam skilo kaukolė. Atrodė, kad trauma nepaliko pasekmių, tačiau pastaruoju metu jo elgesys ėmė kelti įtarimų. Itin neprognozuojamas jis tapo grįžęs iš Ispanijos, kurioje iki pernykščių Kalėdų dirbo kelis mėnesius. Grįžo be pinigų, jai jau esant septintame nėštumo mėnesyje, ir labai nervingas.
Likimo išbandymai
„Niekada už jo netekėčiau, – tvirtino V.Borisovaitė, paklausta, kodėl gyveno su R.Jakovlevu neįteisinusi santuokos. – Buvo jis porą kartų sumušęs ir mane. Teigė, kad neišlaikė nervai, pradėjus priekaištauti, kodėl neina dirbti.”
Apžiūrint kuklų, tačiau tvarkingą sugyventinių būstą, jo šeimininkė LŽ guodėsi viena išlaikiusi ir mažylį ir parazituojantį sugyventinį – iš 500 litų valstybės pašalpos, skirtos jai, kaip našlaitei, ir 130 litų, kas mėnesį gaunamų už vaiką. Retkarčiais maistu bei sauskelnėmis padeda ir „Caritas”. Ji užaugo Šiaulių vaikų globos namuose – yra jauniausia septynių vaikų šeimoje. Abu tėvai mirę. Iš daugiavaikės šeimos kilęs ir kaunietis sugyventinis. Tėvas jį paliko dar mažą. Jis augo motinos, kurią pašnekovė apibūdino kaip normalų žmogų, namuose. Kaimynai sugyventinius, kurie atsikėlė į bendrabutį vos prieš porą mėnesių, taip pat apibūdino kaip normalią šeimą.