Prezidentui Valdui Adamkui ir užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitiekūnui nepavyksta sutramdyti mūsų šalies karius į Iraką siųsti atsisakančio krašto apsaugos ministro Juozo Oleko.
Po kelių savaičių iš karo draskomo Irako namo turėtų grįžti lietuvių karių būrys LITCON-10. Ar bus rengiamas kitas LITCON-11 būrys, neaišku. Lietuva vėl siųs karius į Iraką – vakar po apsilankymo pas prezidentą V.Adamkų pareiškė Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovas P.Vaitiekūnas. Tačiau jo kolega iš Krašto apsaugos ministerijos (KAM) J.Olekas tvirtina priešingai. Nesutarimus siūloma spręsti už uždarų durų – Valstybės gynimo tarybos posėdyje.
Amerikos prašymai.
P.Vaitiekūnas tikino, kad mūsų šalies kariai vėl tarnaus Irake, nes yra priimtas tą numatantis politinis sprendimas. Pasikalbėjęs su J.Oleku P.Vaitiekūnas leido suprasti, kad krašto apsaugos ministras pakeitė savo nuomonę dėl misijos Irake ir mūsų kariai toliau vyks į misijas ten. „Manau, kad J.Olekas nusiteikęs labai konstruktyviai ir pragmatiškai”, – tikino diplomatinės žinybos vadovas.
Anot P.Vaitiekūno, belieka nuspręsti, kaip šios rotacijos kariams parengti tinkamą pamainą. „Tą problemą mes išspręsime. Žinau jos sprendimo būdus, tačiau sprendimus turi padaryti J.Olekas, todėl jų nekomentuosiu”, – aiškino jis.
Prašydamas pratęsti mūsų karių misiją Irake prieš kelis mėnesius laišku į V.Adamkų kreipėsi JAV gynybos sekretorius Robertas Gates. Tokį prašymą jis pakartojo ir prieš mėnesį vykusiame NATO viršūnių susitikime Bukarešte. „URM ir mano pozicija yra ta, kad į šiuos prašymus reikėtų atsižvelgti”, – teigė P.Vaitiekūnas.
Diplomatijos vadovas pabrėžė, kad sprendimą dėl karių siuntimo į Iraką priima prezidentas, tačiau jis įsigalioja esant ir krašto apsaugos ministro parašui.
Nuomonės nepakeitė
KAM vadovas J.Olekas tikino, kad pokalbis su P.Vaitiekūnu jo nuomonės dėl misijos Irake pratęsimo nepakeitė. „P.Vaitiekūnui pakartojau, kad Irake pasilieka mūsų šalies štabų karininkai ir konstruktoriai. Laukiame namo sugrįžtančių mūsų karių ir naujo būrio kol kas nesiunčiame”, – LŽ teigė jis.
J.Olekas tvirtino, kad sprendimas į Iraką nebesiųsti naujos karių pamainos buvo priimtas dar pernai rudenį. Ministro nuomone, sąjungininkams duotus įsipareigojimus mūsų šalis jau įvykdė ir dabar didesnį dėmesį turėtumėme skirti misijoms kitose valstybėse. „Tikslingiau turėti didesnius karinius junginius, kaip Afganistane. Be to turime ruoštis 2010 metų budėjimams NATO greitojo reagavimo pajėgose ir įvairiose Europos karinėse grupėse”, – sprendimą neberengti pamainos iš Irako grįžtančiam kareivių būriui aiškino J.Olekas.
Pagal galiojančius įstatymus, galutinį žodį dėl mūsų šalies karių dalyvavimo tarptautinėse operacijose taria krašto apsaugos ministras, bet politinį sprendimą dėl to suformuoja prezidentas ir Vyriausybė. Jei J.Olekas nepaklustų V.Adamkaus norui pratęsti karinę misiją Irake, prezidentas sutramdyti ministrą galėtų išleidęs specialų dekretą. Tačiau toks variantas mažai tikėtinas, nes tai kraštutinė ir mūsų šalyje precedento neturinti priemonė.
Lauktas sprendimas
Dauguma Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių stojo J.Oleko pusėn. Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas Algis Kašėta aiškino, kad sprendimas nebesiųsti mūsų šalies karių į Iraką buvo priimtas dar pernai rudenį. Tokią pat KAM poziciją J.Olekas pakartojo ir prieš kelis mėnesius vykusiame jungtiniame Seimo NSGK ir Užsienio reikalų komiteto posėdyje. „Tuomet jokios reakcijos iš URM ir prezidentūros nesulaukta. Ministras J.Olekas išliko nuoseklus ir dabar nepasakė nieko naujo, tik tai, kas buvo anksčiau žinoma”, – kilusio ažiotažo nesuprato A.Kašėta.
Seimo NSGK dėl nesutarimų, pratęsti ar ne karinę misiją Irake, siūlo sušaukti Valstybės gynimo tarybą ir už uždarų durų nuspręsti, kaip elgtis.
Sąjungininkai traukiasi
Lietuva – viena ištikimiausių JAV sąjungininkių Irake. Nuo 2003-ųjų vykstančioje operacijoje „Irako laisvė” dalyvavo daugiau nei 750 Lietuvos karių. Į Iraką JAV žengė turėdama tvirtą 26 valstybių užnugarį. Šios šalys į karinę misija buvo atsiuntusios per 170 tūkst. karių. Dabar iš Irako pasitraukė 14 šalių, tarp jų – Ispanija, Italija, Portugalija, Nyderlandai, Filipinai, Naujoji Zelandija, Latvija ir Estija. Savo karių kontingentą nuolat mažina artimiausios Amerikos sąjungininkės – Didžioji Britanija ir Lenkija.