Gedimino Kirkilo Vyriausybės prisaikdinimo dieną socialdemokratai, buldozeriu Seime prastūmę įstatymą dėl valstybės turto atnaujinimo, užsitikrino galimybę pasišildyti rankas prekiaudami valstybiniais pastatais.
Prieš kelias savaites, kai Seimas rengėsi vertinti G.Kirkilo teikiamą Vyriausybės ataskaitą ir paties premjero tinkamumą eiti pareigas, šio socialdemokrato vadovaujamas ministrų kabinetas sprendė jam, atrodo, kur kas svarbesnes problemas. Balandžio 14-ąją, likus trims dienoms iki Vyriausybės ataskaitos svarstymo, ministrai tarėsi, kaip papildyti pačių prieš pusmetį patvirtintą Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą.
Socialdemokratų įtaka.
G.Kirkilo ministrų kabineto valia 2007-ųjų spalio 10 dieną patvirtintas Atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašas leidžia Vyriausybės įsteigtam Turto bankui išparduoti daugeliui valstybės įstaigų priklausančius pastatus, esančius prestižinėse vietose, o už gautus pinigus pastatyti ar nupirkti kitas patalpas, labiau tinkančias toms įstaigoms.
Sprendimą pavesti Turto bankui minėtas funkcijas Seimas priėmė dar 2006 metų liepos 18-ąją – tą pačią dieną, kai G.Kirkilo Vyriausybė prisiekė parlamente. Tiesa, iš pradžių manyta, kad valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo funkcijų imsis Lietuvos turto fondas, iki tol vienintelis galėjęs sudaryti panašius sandorius. Tačiau, kai kurių parlamentarų teigimu, iš esmės „per vieną naktį” Turto fondo pavadinimas iš įstatymo projekto išnyko – jį pakeitė Turto bankas.
„Turiu savo versiją. Seime, mano supratimu, buvo palaimintas socialdemokratų noras perimti viso valstybės turto atnaujinimo kontrolę. Turto bankas pasirinktas todėl, kad jam vadovauja socialdemokratas, buvęs Seimo narys Jonas Budrevičius. Kadangi ten kalba sukasi apie labai didelius pinigus ir daugybės valstybinių įstaigų perimamus pastatus, kurie parduodami, tikrai neatmetu galimybės, jog taip bus sprendžiami ir Socialdemokratų partijos finansavimo klausimai”, – LŽ sakė Liberalų sąjūdžio vadovas parlamentaras Eligijus Masiulis.
Auksiniai sklypai
Pagal 2007-ųjų spalio 10 dieną patvirtintą sąrašą Turto bankas į rinką turėjo „išmesti” 18 nekilnojamojo turto objektų, kurie „neatitinka valstybės turto valdytojo poreikių atliekant valstybės nustatytas funkcijas”. Tarp šių objektų – visas Generalinės prokuratūros kompleksas Vilniaus centre (jį pardavus tikimasi gauti apie 24,4 mln. litų), prestižinėje vietoje esantys Valstybės saugumo departamento rūmai, įkainoti 13 mln. litų, daugybė ligoninių pastatų, esančių sostinės senamiestyje, Žvėryno ir Antakalnio gyvenamuosiuose rajonuose – tai yra pačiose prestižiškiausiose ir brangiausiose vietose, taip pat pastatai Klaipėdoje.
Išankstiniais duomenimis, 18 objektų atnaujinimo vertė – 800 mln. litų. Pardavus valstybės nekilnojamąjį turtą, neatitinkantį institucijų poreikių atliekant valstybės funkcijas, numatoma gauti
600 mln. litų.
Turto bankui vadovaujantis socialdemokratas J.Budrevičius neslepia, kad atnaujinti pirmiausia pasirenkamos įstaigos, turinčios nekilnojamojo turto prestižinėse vietose. „Objektai Vilniaus Senamiestyje ir Žvėryne vertingiausi. Juos pardavus galima pastatyti
naujų pastatų. O kitur pardavus turtui atnaujinti trūks lėšų, reikės finansavimo iš biudžeto. Taip, parduodame pastatus geruose rajonuose, bet įstaigos už tuos pinigus pasistato patalpas kitur”, – LŽ tvirtino jis.
Viskas vienose rankose
Tai, kad Turto bankas, o per jį – ir socialdemokratai, atrado aukso gyslą, rodo kol kas vienintelio pagal Atnaujinamo turto programą parduoto Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pastato Vilniaus Subačiaus g. 5 istorija. Turto banko vertintojai šį 215 kv. m namą pačioje sostinės senamiesčio širdyje 2007 metų pabaigoje preliminariai įvertino 1,5 mln. litų. Tiesa, kaip teigia banko atstovai, turto sąraše prie objektų nurodytos sumos nėra jų kaina – tai tik suma, kurią gavus už objektą esą būtų galima nupirkti naują pastatą. Vėliau, prieš nekilnojamojo turto aukcioną, atliekamas dar vienas vertinimas. Šį kartą Turto banko nusamdyta vertintoja – valstybinė įmonė „Projektų ekspertizė” – paliko galioti pradinę sumą.
Pastatą per aukcioną, vykusį šių metų vasarį, įsigijo vienintelis jo dalyvis – akcinė bendrovė „Linas Agro”, dosni kairiųjų partijų rėmėja. Už namą Turto bankui sumokėta apie 1,7 mln. litų.
Laikinai Turto banko Turto plėtros skyriaus viršininko pareigas einantis Dainius Juozėnas LŽ aiškino, jog parduodamo objekto kaina „buvo protinga”. „Ne per didelė, kad aukcionas įvyktų, ir ne per maža, kad būtų spekuliuojama. Objektas surado savo pirkėją”, – tvirtino D.Juozėnas.
Tačiau Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vadovė Rimantė Šalaševičiūtė, kalbėdama su LŽ, neslėpė, kad aukciono rezultatai ją labai nuvylė. Pareigūnė pareikalavo visos aukciono dokumentacijos ir net svarstė galimybę užprotestuoti pardavimo rezultatus.
„Manau, mūsų patalpos parduotos per pigiai. Mums tai sukėlė abejonių, nes iš tiesų skaičiavome, kiek realiai galėtume gauti. Pradinė prieš aukcioną siūlyta kaina mūsų nenustebino. Įsivaizdavome, kad vykstant procesui ji bus keliama, kad atsiras daug pirkėjų, nes vieta – senamiestyje, labai patogi. Tačiau sužinoję, jog patalpos parduotos beveik už tą pačią kainą, labai nusivylėme”, – kalbėjo R.Šalaševičiūtė.
Pareigūnė raštu jau kreipėsi į Finansų ministeriją ir Vyriausybę. Ji pranešė, kad už valdytą objektą gautos sumos gali pritrūkti įsigyjant kitas Kontrolieriaus įstaigos darbui pritaikytas patalpas. Gali būti, jog trūkstamą sumą valstybei teks dengti iš biudžeto.
Tiesa, Vyriausybės tai greičiausiai labai neišgąsdins. Mat šiuo metu be vietos likusi Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga patalpas nuomojasi – sostinės Barboros Radvilaitės g. 1, virš Lietuvos socialdemokratų partijos būstinės. Pinigų nuomai skyrė Vyriausybė. Jie krinta ne į kieno nors kito, o į Vilniaus apskrities viršininko, įtakingo socialdemokrato Alfonso Macaičio kišenę. Jis – dalies B.Radvilaitės g. 1 pastato savininkas. Iš A.Macaičio, kaip fizinio asmens, „gana pigiai” patalpas nuomojasi Vaiko teisių kontrolieriaus įstaiga.
Kada vaikų teisių gynėjai gaus naujus kabinetus, dar neaišku. Nuomos sutartis su vienu socialdemokratų lyderių sudaryta iki kitų metų liepos pabaigos. Konkursą naujoms patalpoms pirkti Turto bankas ketina skelbti dar šį mėnesį, tačiau, kaip pripažino D.Juozėnas, procesas gali ir užtrukti. Kontrolieriaus tarnybos funkcijos plečiasi, tad per aukcioną gautos sumos gali neužtekti.
Valstybės sąskaita
Nors Vyriausybė, pavesdama Turto bankui atnaujinti valstybės turtą, planavo, tą patį fiksavo ir įstatyme, kad šiam procesui turėtų pakakti iš parduodamų pastatų gaunamų lėšų, realiai viskas atrodo šiek tiek kitaip.
Kaip LŽ sakė Turto banko atstovas D.Juozėnas, daugeliu atvejų, ypač jei valstybės turtas dar naudojamas jo valdytojų – ligoninių, mokslo ar teisėsaugos įstaigų, parduoti tokių objektų iš karto neįmanoma. Reikia laukti, kol įstaigos įsikels į naujus pastatus. „Vadinasi, tokie objektai kaip Vilniuje esanti Žygimantų ligoninė arba Klaipėdos universiteto bendrabučiai funkcionuos toliau. Deja, jų pardavimas negalės būti skelbiamas mažų mažiausiai 2-3 metus. Šio turto negalima parduoti šiandien, tad jam atnaujinti teks skolintis lėšų”, – aiškino pareigūnas.
Pasak jo, skolintis lėšų naujiems objektams pirkti ar statyti ketinama iš komercinių bankų. Pagalbos gali būti kreiptasi ir į Finansų ministeriją. „Esama pagrįstos rizikos, kad dėl įvairių aplinkybių – brangstančių statybų, mažėjančios nekilnojamojo turto rinkos – gali susidaryti tam tikros „skylės” tarp parduodamo ir įsigyjamo turto kainų. Tokiam atvejui Vyriausybės 2007 metų spalio 10 nutarime numatyta, jog trūkstant lėšų valstybės turto valdytojas turi kreiptis į Finansų ministeriją, kad ji per keletą metų išdėstytų, kaip padengti trūkumą iš biudžeto”, – neslėpė D.Juozėnas.
Biudžeto lėšų gali prireikti ir prieš kelias savaites Atnaujinamo turto sąrašą papildžiusiems objektams finansuoti. Sąrašas praplėstas trimis objektais – Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės pastatais sostinės Antakalnyje bei Žvėryne (už juos planuojama gauti 131 mln. litų), Veliučionių specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų pastatu bei Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijai priklausančiu namu sostinės Žemaitijos gatvėje. Jis preliminariai įvertintas vos 3 mln. litų.
Tačiau šie objektai savo eilės aukcione dar palauks. Artimiausiu metu ketinama parduoti kitus pastatus, gal jau turinčius savo pirkėjus. Tarp tokių – buvęs Klaipėdos apskrities administracinis pastatas ir buvęs Tuberkuliozės sanatorijos pastatas su žemės sklypu Giruliuose.
Turto banko tinklalapyje jau reklamuojamas ir dar vienas objektas – buvusi vaikų poliklinika sostinės Žvėryno gyvenamajame rajone. Jos preliminari kaina – vos 8 mln. litų. LŽ duomenimis, šis pastatas jau numatytas konkrečiam pirkėjui – fiziniam asmeniui.