Sumažėjus nekilnojamojo turto paklausai, atslūgo ir buitinės technikos, baldų bei kitų namų apyvokos daiktų pirkimo bumas
Krizės nuojauta keičia pirkimo išsimokėtinai tradicijas. Nerimas dėl ateities sulaiko pirkėjus nuo šio populiaraus būdo įsigyti buitinės technikos ar baldų. Išperkamosios nuomos bendrovės taip pat atidžiau renkasi klientus.
Paskolai pritrūko pajamų
Trijų vaikų motina Jadvyga Vilčinskienė prieš trejus metus viename prekybos centre už 1600 litų išperkamosios nuomos būdu įsigijo kietojo kuro katilą. Anksčiau nei įsipareigojusi grąžinusi paskolą kaunietė nusprendė pirkti skalbimo mašiną už 1800 litų.
„Tame pačiame prekybos centre tikėjausi įsigyti skalbyklę išperkamosios nuomos būdu, tačiau paskolos ilgalaikės nuomos bendrovė nusprendė man neteikti, neva mano pajamos per mažos”, – skundėsi J.Vilčinskienė.
Moters mėnesio pajamos siekia 1000 litų, didžiąją jų dalį sudaro pašalpos už vaikus. Vienam berniukui pripažinta negalia. Prie šeimos biudžeto prisideda suaugę vaikai, tačiau jų pajamų vertindamos kliento mokumą išperkamosios nuomos bendrovės neįtraukia.
„Galėčiau iškart įsigyti skalbyklę, tačiau nenoriu išleisti paskutinių pinigų – jauniausias sūnus dažnai serga, bent kartą per mėnesį reikia kviesti greitąją pagalbą, bet kada gali prireikti pinigų. Išperkamoji nuoma man būtų geriausias sprendimas”, – pasakojo J.Vilčinskienė.
Skolintis ryžtasi vis retesnis
Ilgalaikės nuomos bendrovių vadovai sutaria, kad paslaugų poreikis šįmet kur kas mažesnis nei praėjusiais metais. Buitinės technikos, baldų ir kitų namų apyvokos daiktų pirkimas sumenko sustojus nekilnojamojo turto rinkos plėtrai. Be to, didesnes pajamas gaunantys gyventojai buitinę techniką yra linkę pirkti iškart, o ne išsimokėtinai.
„Spauda ir televizija nuolat praneša apie finansinę krizę, viskas brangsta. Gyventojų lūkesčiai pesimistiniai, stambesnius pirkimus žmonės yra linkę atidėti, todėl klientų šiandien turime mažiau”, – sakė „Šiaulių banko lizingo” Rinkodaros skyriaus vadovas Raimondas Ragažinskas.
Rinkos augimo lėtėjimą rodo ir išperkamosios nuomos bendrovių veiklos rezultatai. Lietuvos lizingo asociacijos valdybos pirmininkė Jūratė Nedzinskienė prognozuoja, kad šiemet rinka augs apie 20 proc., tačiau pirmas ketvirtis rodo, kad sutarčių sudaroma mažiau.
„Ekonomikos augimas lėtėja, tai daro įtakos visoms sritims, ne išimtis ir išperkamoji nuoma”, – kalbėjo J.Nedzinskienė.
Lizingo asociacijos duomenimis, per šių metų pirmą ketvirtį šalies išperkamosios nuomos portfelis padidėjo 5,5 proc. ir pasiekė 11,4 mln. litų.
Klientą renkasi atidžiau
J.Vilčinskienė, ko gero, ne vienintelė gyventoja, kuriai išperkamosios nuomos paslauga nebuvo suteikta. Lizingo bendrovės neslepia, kad pastaruoju metu atidžiau vertina klientus ir ne visiems skolina pinigų.
Bendrovės „DnB Nord lizingas” direktorius Povilas Milašauskas sako, kad nerimas rinkoje juntamas, tačiau panikuoti dar nevertėtų. Išperkamosios nuomos bendrovės taiko griežtesnius klientų atrankos kriterijus.
„Per metus daug kas pasikeitė, tapome reiklesni, priekabesni. Žvelgdami į aplinkinių šalių patirtį turime būti atsargūs”, – įsitikinęs P.Milašauskas.
Išperkamosios nuomos bendrovės, anot jo, šiuo metu atidžiau vertina skolintis norinčias transporto ir nekilnojamojo turto bendroves bei tokio turto finansavimą. Tačiau automobilių rinka sėk-mingai plečiasi. Įsigyjant kai kurias prekes prašoma didesnės pradinės įmokos.
Pavyzdžiui, Latvijoje praėjusį rudenį buvo sugriežtintos finansavimo sąlygos, ir tai turėjo didelę įtaką privatiems asmenims. Iki šiol Latvija išsiskyrė liberaliu požiūriu į pajamas, tačiau atsiradus ūkio krizės požymių Latvijos centrinis bankas ėmė reguliuoti išduodamų paskolų ar išperkamosios nuomos privatiems asmenims reikalavimus. Dabar Latvijoje būtinos oficialios, mokesčių inspekcijos patvirtintos pajamų pažymos.
Žada didinti palūkanas
Išperkamosios nuomos bendrovės nesuteikia paskolos visam turtui įsigyti. Pavyzdžiui, perkant transporto priemonę dalį sumos reikia sumokėti pačiam klientui. Dažniausiai prašoma 10 proc. turto vertės pradinės įmokos. Be to, prašoma pateikti informaciją, iš kokių lėšų bus mokama pradinė įmoka. Jei turtas nelikvidus, jam įsigyti lėšų gali būti neskolinama.
„Po poros mėnesių didinsime palūkanas maždaug dviem procentais, esame priversti tai daryti, nes didėja veiklos sąnaudos”, – aiškino R.Ragažinskas. Anot jo, šiuo metu metinės palūkanos sudaro apie 16 proc., Latvijoje – iki 20 proc.
„Hansa lizingo” Vilniaus pardavimo centro direktorius Paulius Jokšas sakė, kad palūkanos didinamos todėl, kad kyla tarpbankinių palūkanų normos.