Iki oficialių iškilmių, kai Vilnių nutvieks Europos kultūros sostinės šviesos, liko tik aštuoni mėnesiai, tačiau įvairios institucijos vis dar nesutaria, kas ką turi daryti, rašo „Lietuvos rytas”.
Maždaug prieš mėnesį kilus skandalui, kodėl komerciniam Bjork koncertui Kultūros ministerija skyrė 800 tūkst. litų, jei žiūrovai privalės dar nusipirkti ir bilietus, kurie kainuos mažiausiai 90 litų, buvo atliktas VEKS auditas. Prieš dvi jis savaites buvo baigtas.
Anksčiau žadėjęs, kad audito rezultatai bus paskelbti, kultūros ministras Jonas Jučas vėliau mėgino sakyti, jog audito išvados „nėra toks dokumentas, kuris būtų skelbtinas”, tačiau priminus, kad Valstybės kontrolės atliktų audito išvados internete viešai prieinamos, ministras patikino, kad „su VEKS audito išvadomis bus pasielgta taip, kaip reikalauja įstatymai”.
Apie auditą komentarų vengė ir VEKS direktorė Elona Bajorinienė. Jos teigimu, ministerijai pasirodė nepriimtini kai kurie buhalteriniai dokumentai, pagal kuriuos VEKS sudarė sutartis su renginių organizatoriais.
Tuo tarpu Kultūros ministerijos atstovas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, dienraščiui prasitarė, kad skiriant pinigus kai kuriems VEKS projektams yra keistokų dalykų.
Ministerija, kaip viena VEKS steigėjų, pinigus neretai perveda avansu, o tik po to tikrina, ar tos lėšos buvo panaudotos tinkamai. Kai kurie rengėjai, nors jų projektai ir komerciniai, pinigus gavo tiesiai iš ministerijos, apeinant VEKS.
Tiesiogiai pinigus gavo ne tik viešoji įstaiga „Vilniaus festivaliai”, rengianti Bjork koncertą Vilniuje. 100 tūkst. litų atseikėta ir „Vilko valiai”, kurios planuose – projektas „1984 m. Išgyvenimo drama”. Kitais metais jam dar numatyta 300 tūkst. litų. Bilietas į bunkeryje vykstantį spektaklį, primenantį sovietmečio gyvenimą, kainuoja 120 litų. Jau dabar kalbama, kad šis projektas nuostolingas, nes ne bet kas galės sau leisti įsigyti tokius brangius bilietus.
Paprašyta paaiškinti, kodėl vieni projektai finansuojami tiesiogiai, o kiti – per VEKS, negalėjo tiksliai atsakyti ir E.Bajorinienė.Vis dėlto ji neneigė, kad pinigai renginių projektams skirstomi painiai.
„Tai lemia daug biurokratinių problemų, kurios paaiškėjo tik VEKS įstaigai pradėjus veikti. Mano nuomone, tikrai ne viešoji įstaiga turėjo būti sukurta tokiam projektui. Viskas buvo pradėta statyti ant kažkokių kreivų pamatų. Tačiau niekas apie tai anksčiau negalvojo. Matyt, buvo tikimasi visas problemas išspręsti pakeliui. Bet jos taip lengvai ir paprastai neišsisprendžia”, – kalbėjo VEKS direktorė.
Šiuo metu bandoma tartis, kad visos biudžetinės įstaigos būsimiems renginiams pinigus gautų tiesiai iš ministerijos, o VEKS suteiktų jiems tik gyvosios kultūros ženklą.