Daugelis rinkėjų pasitiki partijų, už kurias ketina balsuoti per Seimo rinkimus, vadovybe.
Tarp partijų, kurios turi perspektyvą įveikti 5 proc. barjerą rinkimuose į Seimą, didžiausia parama, bent jau iki korupcijos skandalo Vilniaus savivaldybėje, galėjo džiaugtis „Tvarkos ir teisingumo” lyderis Rolandas Paksas, pergyventi dėl mažiausios – socialdemokratų vadovas premjeras Gediminas Kirkilas.
Tai rodo BNS užsakymu bendrovės RAIT balandžio 4-10 dienomis atlikta apklausa.
69,7 proc. respondentų atsakė, jog pasitiki partijos, už kurią balsuotų vadovybe (visiškai pasitiki 14,5 proc. pasitiki – 55,2 proc.).
Ketvirtadalis apklaustųjų nei pasitiki, nei nepasitiki savo favoričių vadovais, 5,3 proc. – nepasitiki.
„Tvarkos ir teisingumo” vadovybe iki balandžio 23 dieną atliktos STT operacijos Vilniaus miesto taryboje, per kurią įtarimai korupcija pareikšti trims šios partijos atstovams, įskaitant partijos pirmininko pavaduotoją Evaldą Lementauską, apklausos metu pasitikėjo 88,4 proc. ketinančių balsuoti už šią partija (visiškai pasitikėjo 25,2 proc., pasitikėjo 63,2 proc.). 9,7 proc. buvo nei pasitikinčių, nei nepasitikinčių, 1,9 proc. – nepasitikinčių.
Dideliu rėmėjų pasitikėjimu gali džiaugtis ir Darbo partijos vadovybė, kurios lyderis Viktoras Uspaskichas yra įtariamas finansinėmis machinacijomis ir tik neseniai pakeitė namų areštą į 1,5 mln. litų užstatą ir pasižadėjimą neišvykti. Darbo partijos vadovybe pasitiki 77,3 proc. ketinančiųjų balsuoti už šią partiją (visiškai pasitiki 21,6 proc., pasitiki 55,7 proc). 16,9 proc. nei pasitiki, nei nepasitiki, 5,8 proc. – nepasitiki.
Seimo pirmininko pavaduotojo Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Tėvynės sąjungos vadovybe pasitiki 68,5 proc. ketinančiųjų balsuoti už šią partiją (visiškai pasitiki 12,7 proc., pasitiki – 55,8 proc.). 29,4 proc. nei pasitiki, nei nepasitiki, 2,1 proc. – nepasitiki.
Premjero G.Kirkilo vadovaujamų socialdemokratų vadovybe pasitiki 52,5 proc. ketinančiųjų balsuoti už šią partiją (visiškai pasitiki 8,9 proc., pasitiki – 43,6 proc.). 35,5 proc. nei pasitiki, nei nepasitiki, 12 proc. – nepasitiki.
Pasitikėjimo partijų lyderiais tyrimas buvo atliekamas drauge su ketinimų balsuoti per Seimo rinkimus tyrimus. Pastarasis parodė, kad jei Seimo rinkimai Lietuvoje vyktų artimiausią savaitgalį, už opozicinius populistus „darbiečius” balsuotų 9,7 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų – daugiau nei prieš mėnesį, kai tokių buvo 8,1 proc.
Kita opozicinė populistų partija „Tvarka ir teisingumas” per mėnesį pakilo iš ketvirtos į antrąją reitingų vietą ir dabar galėtų tikėtis 6,9 proc. apklaustųjų paramos (prieš mėnesį – 5,9 proc.).
Dešinioji opozicinė Tėvynės sąjunga, prieš mėnesį buvusi antra, smuktelėjo viena pakopa žemyn ir dabar pretenduotų į 6,5 proc. (7,6 proc.) apklaustųjų paramos.
Valdantieji socialdemokratai iš prieš mėnesį užimtos trečios pozicijos yra nustumti į ketvirtąją ir su 5,9 proc. (7,3 proc.) ketinančių balsuoti už ją užbaigia sąrašą tų partijų, kurios įveiktų 5 proc. barjerą, kad patektų į parlamentą pagal proporcinę rinkimų sistemą.
Trečdalis apklaustųjų nėra apsisprendę, už kurią partiją balsuotų, ketvirtadalis teigė, jog nebalsuotų Seimo rinkimuose.
Už 5 proc. ribos lieka valstiečiai liaudininkai su 2,9 proc., Naujoji sąjunga – 2,8 proc., liberalcentristai – 1,5 proc., krikdemai ir Pensininkų partija – po 1,4 proc. bei nė procento nesurinksiančios „Jaunoji Lietuva” – 0,7 proc., Lenkų rinkimų akcija – 0,6 proc., Rusų sąjunga – 0,5 proc., Centro partija ir Liberalų sąjūdis – po 0,3 proc. bei Pilietinės demokratijos partija – 0,1 proc.
Tiesioginio interviu būdu buvo apklausti 1040 nuolatinių Lietuvos gyventojų, kurių amžius 15-74 metai.
Eiliniai Seimo rinkimai vyks šiemet spalio 12-ąją. Pagal proporcinę rinkimų sistemą vienoje visą Lietuvos teritoriją apimančioje daugiamandatėje rinkimų apygardoje į Seimą išrenkama 70 parlamentarų, likę renkami 71-oje daugiamandatėje apygardoje – jose balsuojama ne už partijų pateiktą sąrašą, bet už konkrečius asmenis.