Šiemet balandį vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo minus 10. Palyginti su kovu, jis sumažėjo 4 procentiniais punktais.
Statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą lėmė blogesnis šalies ekonominių perspektyvų vertinimas: daugiau gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą ir bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius metus.
Palyginti su praėjusiu mėnesiu, didesnė gyventojų dalis prognozavo savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą, mažesnė gyventojų dalis tikėjosi nors kiek sutaupyti per ateinančius metus.
Balandį 24 procentai gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 27 – kad pablogėjo, o 49 procentai gyventojų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (kovą – atitinkamai 31, 22 ir 47 proc.).
Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 22 procentai gyventojų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 23 – pablogėjimo (kovą – atitinkamai 25 ir 20 proc.). Pusė (51 proc.) apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 22 procentai apklaustųjų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 50 procentų – kad pablogėjo, o 25 procentai atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesių nepasikeitė (kovą – atitinkamai 26, 41, 31 proc.).
Balandį 19 procentų gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, 39 procentai prognozavo pablogėjimą, 37 procentai teigė, kad padėtis išliks tokia pati (kovą – atitinkamai 21, 32 ir 41 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis balandį mieste buvo minus 10, kaime – minus 11. Palyginti su kovu, vartotojų pasitikėjimo rodiklis tiek mieste, tiek kaime sumažėjo 4 procentiniais punktais.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 19 procentinių punktų. Didžiausią įtaką vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo gerokai pesimistiškesnis nei prieš metus šalies ekonominės padėties vertinimas. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių pagerės, dalis sumažėjo nuo 43 iki 19 procentų.
Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino savo šeimos finansinės padėties perspektyvas ir galimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių. Gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą, dalis padidėjo nuo 7 iki 16 procentų.