Statistika rodo, kad būsto, komercinės paskirties patalpų pardavimo ir nuomos kainos, nors ir atsilieka nuo kainų Lietuvos didmiesčiuose, tačiau Panevėžio regione pamažu kyla. Nekilnojamojo turto agentūros LNT direktorius Giedrius Šakėnas sako, kad gerokai pakito naujos statybos butų kainos. „Naujos statybos buto kaina už kvadratinį metrą svyruoja nuo 4 iki 6 tūkstančių litų. Senos statybos buto kaina taip pat pakilo iki 5 tūkstančių litų už kvadratinį metrą. Kainos dydis priklauso nuo vietos, kurioje yra butas, ir nuo pastato būklės, kuriame įrengtas parduodamas būstas.”
Nekilnojamojo turto agentūros LNT direktorius G.Šakėnas aiškino, kad Lietuvos didžiuosiuose miestuose fiksuojamas nekilnojamojo turto kainų kilimas. „Tokios pat tendencijos – nekilnojamojo turto kainų kilimas – fiksuojamos ir Panevėžyje. Brangiau parduodami pastatai, žemės sklypai, naujos ir senos statybos būstai. Po žiemos pakilo ir komercinių patalpų bei būstų nuomos kainos”, – VB teigė agentūros vadovas.
Kaina – 22 milijonai litų
Buvęs „Rambyno” viešbučio pastatas, esantis Respublikos gatvėje, šiuo metu parduodamas už 12 milijonų litų. „Šalia Stoties ir S.Kerbedžio gatvių sankryžos esančio pastato kaina – beveik 22 milijonai litų. Šių pastatų kainos pakilo todėl, kad yra geroje strateginėje vietoje. Pirmasis pastatas – miesto centre, o antrasis – naujos statybos. Be to, pastarojo komercinės paskirties pastato kaina aukšta todėl, kad jis patogioje vietoje ir šalia jo yra automobilių stovėjimo aikštelė”, – teigė G.Šakėnas.
Anot specialistų, žemės sklypų kainos taip pat turi tendenciją kilti. Itin pabrango žemės sklypai Panevėžio miesto centrinėje dalyje. Juolab kad centre žemės sklypų mažėja, o norinčiųjų įsigyti tokius sklypus daugėja. Parduodantieji žemę miesto centre tuo naudojasi ir kelia kainas.
Žemės kaina kyla
LNT vadovas pabrėžė, kad kyla ir žemės kaina. Už žemės sklypo arą, esantį miesto centre, prašoma nuo 70 iki 100 tūkstančių litų.
„Ne ką mažesnės kainos už žemę ir šiek tiek toliau nuo miesto centro. Pavyzdžiui, Projektuotojų gatvėje (netoli degalinės „Blizgantis dramblys”) už arą prašoma iki 70 tūkstančių litų. Ramygalos gatvės gale parduodamo žemės sklypo su projektu vieno aro kaina 78 tūkstančiai litų”, – teigė NT agentūros direktorius.
Butai brangsta
Kyla ir naujos statybos butų kainos. Už kvadratinį metrą naujos statybos bute prašoma nuo 4 iki 6 tūkstančių litų. Specialistai sako, kad kainų svyravimas priklauso nuo vietos, kurioje yra pastatas.
Senos statybos būsto kainos taip pat pakito. Už kvadratinį metrą prašoma nuo 4 iki 5 tūkstančių litų. Ir jų kaina, anot NT ekspertų, priklauso nuo vietos, kurioje parduodamas senos statybos butas. Itin brangūs butai miesto centre. Be to, pakilo kainos už namų valdas.
„Tarkime, Skaistakalnyje namų valdos parduodamos nuo 35 iki 40 tūkstančių litų už arą. Panašios kainos ir už parduodamas namų valdas, kuriose seni pastatai paskirti nugriauti. O, tarkime, netoli miesto esančioje Dembavos gyvenvietėje parduodamų namų valdų kaina svyruoja nuo 15 iki 25 tūkstančių litų už arą. Kainų svyravimas priklauso ir nuo to, kokioje vietoje yra parduodama žemės valda. Jei arčiau vandens – kaina didesnė”, – VB dėstė G.Šakėnas.
LNT bendrovės vadovas tvirtino, kad už trijų kambarių butą Beržų gatvėje senos statybos name prašoma iki 220 tūkstančių litų. „Dviejų kambarių butas toje pačioje gatvėje parduodamas už 165 tūkstančius litų. O už namo dalį su 18 arų žemės Stetiškiuose prašoma 350 tūkstančių litų. Panevėžio rajone nekilnojamojo turto kainos taip pat kyla. Jei parduodamas turtas netoli Panevėžio, mokėti už jį teks daugiau. Pavyzdžiui, už sodybą Lakštingalų kaime prašoma iki 225 tūkstančių litų”, – G.Šakėnas aiškino apie nekilnojamojo turto kainų pokyčius.
Nuomos kainos sumažėjo
Nekilnojamojo turto bendrovės direktorius teigė, kad keitėsi ir nuomos kainos.
„Nuomojamų patalpų biurams Panevėžyje padaugėjo, todėl kainos šiek tiek sumažėjo. Už kvadratinį metrą biurui pirmame aukšte teks mokėti 40 litų. Nuomos kainos priklauso nuo vietos, kurioje yra siūloma nuomotis patalpas. Kainos svyruoja nuo 25 iki 60 litų už kvadratinį metrą. Pakilo butų nuomos kainos. Už vieno kambario buto nuomą mėnesiui prašoma nuo 300 iki 500 litų. Už gerai įrengto buto nuomą miesto centre per mėnesį prašoma iki 1500 litų. Tačiau tuomet butas turi būti su baldais, įrengta buitine technika ir kitais privalumais”, – sakė G.Šakėnas.
Priklauso nuo techninių sąlygų
Pasiteiravus, kiek galėtų kainuoti dabartinės Autobusų stoties teritorija, jeigu ji būtų parduodama, G.Šakėnas sakė: „Žemės kaina priklausytų nuo techninių sąlygų. Ypač priklausytų nuo to, kokio aukštingumo pastatus būtų leista statyti miesto centre. Jei nebūtų jokių apribojimų statyboms, žemės kaina brangesnė. Kuo daugiau apribojimų, tuo kaina mažesnė. Be to, tokios žemės kaina priklauso ir nuo privažiavimo sąlygų prie parduodamos žemės. Kuo jis sudėtingesnis, tuo kaina mažesnė.”
Vieta nėra patogi
Į klausimą, kodėl taip ilgai pardavinėjamas „Čičinsko” restoranas, G.Šakėnas šyptelėjęs tarstelėjo: „Tai priklauso nuo pardavinėjančios bendrovės. Tokį pastatą reikia siūlyti parduoti ne tik panevėžiečiams. Tada ir parduoti jį galima būtų greičiau. Be to, šio pastato vieta, nors ir arti miesto centro, nėra patogi. Nėra automobilių stovėjimo aikštelės ir šalia alaus restorano yra švietimo įstaiga. Galbūt tai ir trukdo jį parduoti. Be to, ir jo pardavimo kaina nemaža – 2,5 milijono litų.”
Prašė įvertinti
Paklausus, kiek galėtų kainuoti miesto centre esantis viešbutis „Panevėžys”, nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus” Panevėžio skyriaus vadovas Vilhelmantas Sereika teigė: „Kainos įvardyti negalėčiau, nes toks pastatas, kaip viešbutis, Panevėžyje kol kas nebuvo pardavinėjamas. Šio pastato savininkai prieš keletą metų prašė įvertinti turtą, tačiau jiems neįtiko mūsų vertintojai. Pastato ir žemės kainos priklauso nuo vyraujančių kainų miesto centre. Jos nėra mažos. Todėl, manyčiau, jeigu nuspręstų viešbutį parduoti, jo kaina būtų su šešiais nuliais. Vien už žemės arą centre tektų mokėti daugiau kaip 100 tūkstančių litų.”
Pakalbinti didžiojo viešbučio, esančio Laisvės aikštėje, savininkų Remigijaus Juodviršio ir Gvido Drobužo nepavyko. Abu verslininkai į telefono skambučius neatsakinėjo.
Kainos kyla
Metų pradžioje kalbintas bendrovės „Ober-Haus” generalinis direktorius Vytas Zabilius VB teigė, kad jau pirmąjį 2007 metų pusmetį visuose didžiausiuose Lietuvos miestuose buvo fiksuojamas gan spartus nekilnojamojo turto kainų kilimas. Pasak jo, Panevėžyje ir Šiauliuose senos statybos butų, esančių miegamuosiuose rajonuose, kainos vidutiniškai augo net 50 procentų.
„Tačiau naujos statybos būstas brango kur kas nuosaikiau. Panevėžyje vidutiniškai 7 procentus, o Šiauliuose – 15 proc. Praėjusių metų antrasis pusmetis Lietuvoje buvo kur kas pasyvesnis. Sumažėjo pirkėjų aktyvumas, kainos nustojo augusios, o 2008 metų pradžioje Panevėžio ir Šiaulių senos statybos būsto rinkoje matoma lengva, labai neryški, kainų korekcija žemyn. Bet tai nereiškia, kad rinką apėmė krizė, ji – tiesiog stabilizavosi, tapo „sveika” ir racionali. Kalbant konkrečiai apie Panevėžį ir Šiaulius, statistika rodo, kad šių miestų būsto kainos dar smarkiai atsilieka nuo kitų didmiesčių, todėl galime daryti prielaidą, kad netolimoje ateityje kainų kilimas šiame regione – labai tikėtinas procesas”, – aiškino V.Zabilius.
Jis pateikė palyginimui skaičius, kad senos statybos butų, esančių miegamajame rajone, kaina Panevėžyje svyruoja nuo 2600 iki 3900 litų už vieną kvadratinį metrą, Šiauliuose – nuo 2500 iki 4000 litų. O Vilniuje tokio buto kvadratinis metras kainuoja nuo 4600 iki 7500 litų, Klaipėdoje – 4000–7000 litų, Kaune – 3300–5500 litų.
Naujos statybos būsto pasiūla nedidelė
Be to, V.Zabilius sakė, kad naujos statybos būsto pasiūla Panevėžyje ir Šiauliuose nėra labai didelė. Jis teigė, kad per trejus pastaruosius metus Panevėžyje buvo pastatyta 232 nauji butai, tai yra vienam tūkstančiui panevėžiečių tenka apie du butus. Vilniuje per tą patį laikotarpį pastatyta 20850 butų, tai yra tūkstančiui sostinės gyventojų tenka beveik 38 naujos statybos butai.
Palyginti su Vilniumi, Kaunu ir Klaipėda, naujo būsto pasiūla Panevėžyje ir Šiauliuose skiriasi vidutiniškai 10 kartų. Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad šiuose miestuose naujo būsto poreikis taip pat gerokai mažesnis.
Didėja prekybos centrų plotai
V.Zabilius pastebėjo, kad 2009 metais Panevėžys ir Šiauliai bus vieni pirmaujančių tarp Lietuvos didmiesčių pagal vienam gyventojui tenkantį modernių prekybos centrų plotą. Per šiuos metus Šiauliuose prekybos centrų pasiūla siekė 134 tūkstančius kvadratinių metrų, Panevėžyje – 97200 kvadratinių metrų. 2009 metais Šiauliuose vienam gyventojui teks 1,04 kv. m prekybos centrų ploto, Panevėžyje – 0,73 kv. m. Pagal šį rodiklį Šiauliai taps absoliučiu lyderiu, Panevėžys liks trečias, į priekį praleidęs Klaipėdą, tačiau aplenkęs Vilnių ir Kauną.
„Prekybos centrų plėtra šiame regione – fenomenali, tačiau viskam reikalingas saikas, ypač kalbant apie Šiaulius: abejoju, ar šiam miestui dar reiktų prekybinių plotų. Panevėžyje galbūt dar vienas projektas, ypač miesto centre, ir galėtų būti įgyvendintas, tačiau bendras šio sektoriaus klimatas Šiaurės regione – ganėtinai įtemptas”, – svarstė V.Zabilius.
Prekybos centrų statybos niša rizikinga
Ketinančiuosius tęsti prekybos centrų plėtrą Šiaurės regione bendrovės „Ober-Haus” generalinis direktorius kvietė atsakingai įvertinti tiek Lietuvos, tiek bendrą pasaulio ekonominę raidą ir galimą jos lėtėjimą, kuris, be jokios abejonės, sąlygotų ir bendrą vartotojų pajėgumų sumažėjimą: ” Tai reikštų, kad žmonių lūkesčiai kis, vartojimo augimas turėtų mažėti, prasidės taupymas. Todėl galime daryti drąsią prielaidą, kad visi šie pokyčiai tiesiogiai atsilieps prekybos centrų veiklai bei gali rastis šiokių tokių krizės apraiškų šiame sektoriuje”, – aiškino V.Zabilius teigdamas, kad prekybos centrų niša Šiauliuose ir Panevėžyje jau kaip ir išsemta, taigi šiek tiek rizikinga.
Tačiau neatsižvelgiant į šiuos nekilnojamojo turto agentūrų perspėjimus Panevėžyje ruošiamasi statyti dar ne vieną prekybos centrą. Tokie centrai bus statomi Klaipėdos ir Smėlynės gatvėse. Ten planuojama statyti nuo 2000 iki 7000 kvadratinių metrų ploto centrus, nors leidžiama statyti tik iki tūkstančio. Be to, Molainių ir Nemuno gatvių kampe jau statomas 1,5 tūkstančio kvadratinių metrų prekybos centras.