Statybose daugėja užsieniečių

Lietuvoje trūksta ne tik darbo, bet ir tam tikrų sričių kvalifikuotų specialistų. Masiškai įdarbinami užsieniečiai vargu ar išspręs šią problemą.

Renkasi užsieniečius

Pasibaigęs statybų bumas gerokai smogė ir šalies statybininkams – laikai, kai jie galėdavo darbdaviams diktuoti savo sąlygas ir vis tiek buvo graibstyte graibstomi, baigėsi.

Pastaruoju metu tiek įvairių dienraščių, tiek interneto svetainių skelbimų puslapiuose, tiek daugiabučių laiptinių skelbimų lentose vis daugėja žinučių, kuriose statybininkai patys siūlosi kokybiškai, nebrangiai ir greitai atlikti įvairius darbus.

Ir nors šalies statybininkai darbo nebeturi, verslininkai kasmet įdarbina vis daugiau darbuotojų iš užsienio. Lietuvos darbo biržos duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį užsieniečiams dirbti šalyje buvo išduoti 2133 leidimai, daugiau nei pusė atvykusiųjų buvo įdarbinti statybose. Pernai per tokį patį laikotarpį užsienio piliečiams, norintiems dirbti Lietuvoje, buvo išduota beveik perpus mažiau leidimų – 1098, šiek tiek mažiau nei pusė užsieniečių buvo įdarbinti statybų sektoriuje.

Dabar Lietuvoje gyvena ir dirba apie 33 tūkst. užsienio piliečių. Daugiausiai jų atvyko iš Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Turkijos bei Kinijos.

Lietuviai geresni

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Adakras Šeštakauskas patvirtino, kad statybininkų paklausa yra gerokai sumažėjusi: „Šiuo metu išties statybos sektoriuje darbuotojų beveik nė vienai bendrovei netrūksta, todėl natūralu, kad statybininkų pasiūla yra didesnė. Tačiau teigti, kad lietuviai yra atstumiami ir vietoje jų įdarbinami darbuotojai iš užsienio, negalėčiau, nes tai yra netiesa. Mes kaip tik siekiame įdarbinti kuo daugiau saviškių. Netgi visais įmanomais būdais bandome kvalifikuotus ir gerus statybininkus iš Airijos ir Anglijos parsivilioti atgal“. Anot jo, tie statybininkai, kurie šiuo metu neturi darbo, greičiausiai yra ne patys geriausi specialistai. „Pripažinkime, tuo metu, kai šalyje vyravo statybų karštinė, statybininkais tapti galėjo kas tik norėjo, tad kai kurie jų tikrai buvo įdarbinti be reikiamų įgūdžių. Tokie žmonės greičiausiai šiuo metu ir nebeturi darbo“, – patikino A.Šeštakauskas. Pašnekovas pažymėjo, kad neturi darbo ir tie darbuotojai, kurie dėl tam tikrų priežasčių buvo atleisti – mėgstantys išgerti, tingintys dirbti ar kitokių nusižengimų turintys žmonės. Anot A.Šeštakausko, gerų, kvalifikuotų statybos specialistų paklausa išliks visuomet, todėl jiems norint įsidarbinti šalyje jokių sunkumų nekyla.

Trūksta kvalifikuotų

Statybininkų asociacijos prezidentas pripažino, kad nemažai šalyje įdarbinama statybininkų ir iš svetur, tačiau ne todėl, kad lietuvaičiai būtų niekam tikę darbininkai. „Daugiausiai trūksta tam tikros srities kvalifikuotų specialistų, kurių mūsų šalyje iš viso nėra arba yra per mažai, todėl įdarbinami svetimšaliai. Yra tokių sferų, kur vien noro dirbti neužtenka, o būtina šį darbą išmanyti bei turėti reikiamus sertifikatus“, – patikino A.Šeštakauskas.

Daugiausiai tokių darbuotojų trūksta pajūryje, kur nuolat reikalingi kvalifikuoti jūrinių profesijų specialistai – laivų korpusų surinkėjai, suvirintojai, taip pat dažytojų. Apie 300 užsieniečių Klaipėdoje dirba laivų remonto bei statybų įmonėje Vakarų laivų gamykloje. „Turime daug užsakymų, maždaug ketveriems metams į priekį, todėl savos darbo jėgos mums nebepakanka. Nors stengiamės įdarbinti kuo daugiau lietuvių, tai yra neįmanoma, tad jau apie 20 metų pas mus dirba ir užsieniečiai“, – pasakojo bendrovės personalo direktorius Tomas Vainorius. Anot jo, daug gerų kvalifikuotų Lietuvos statybininkų, pasiūliusios gerokai aukštesnius atlyginimus, nuviliojo Skandinavijos šalys.

Darbštūs, bet nepajėgūs

Neįprasčiausiai ir keisčiausiai lietuvio akiai matyti statybose dirbančius kinus. Nemažai jų įdarbinusios Kauno bendrovės „Mitnija“ generalinio direktoriaus Raimundo Mickūno teigimu, atsivežti statybininkų iš Kinijos buvo nuspręsta tuomet, kai Lietuvoje rasti darbuotojų buvo nebeįmanoma. „Tuo laikotarpiu, kai šalyje buvo didžiulis statybininkų trūkumas, o jų paklausa – didžiulė, sunkesnių darbų dirbti niekas nenorėjo arba užsiprašydavo tokių algų, kokių mokėti negalėjome. Neberadę pakankamai darbo jėgos Lietuvoje, turėjome jos atsivežti iš užsienio“, – pasakojo R.Mickūnas. Jis pažymėjo, kad kinų tautybės specialistai buvo pasirinkti ir dėl to, kad šie ne tik darbštūs, bet ir gana santūrūs, todėl dirbti su jais pakankamai lengva. „Kinų kultūra visiškai kitokia nei europiečių. Jie yra labai paklusnūs: jeigu buvo pasakyta darbą pradėti 14 val., žiūrėk, prieš dvi jis jau bus vietoje. Jeigu liepta būti su šalmu, kinas jokiu būdu jo nedrįs nusiimti“, – teigė R.Mickūnas. Visgi, kokie darbštūs kinai bebūtų, jie pajėgūs dirbti ne visose srityse. „Ten, kur reikia daug kruopštumo, mieliau įdarbintume kinus, o kur daugiau jėgos – lietuvius. Kinai neturi sveikatos, jie nepajėgūs sunkiai dirbti. Pavyzdžiui, viena mūsų brigada, dirbusi teniso kortų statybose Vilniuje, greitai iš ten buvo išvaryta, nes jiems nepakako jėgų dirbti su didelėmis metalo konstrukcijomis“, – tikino R.Mickūnas.

Šiuo metu bendrovėje įdarbinta beveik 80 kinų, kurių viena brigada – apie 20 statybininkų – dirba ir Klaipėdoje.

Įdarbinti – sudėtinga

Visgi daugelis kalbintų ekspertų pripažino, kad norint įdarbinti užsieniečius susiduriama su aibe sunkumų. „Norėdami įdarbinti darbuotoją iš užsienio tvarkydami dokumentus užtrunkame apie 3 mėnesius, todėl neretai prarandame nemažai kvalifikuotų specialistų, kurie nesulaukę išvyksta dirbti dar į kitas šalis“, – sakė T.Vainorius. Anot pašnekovo, egzistuoja ir dar vienas kuriozas, apsunkinantis tokių specialistų įdarbinimą: leidimas dirbti Lietuvoje dažniausiai skiriamas dvejiem metams, o gyventi – tik metams. „Keista, juk jei Lietuvoje trūksta tam tikros srities kvalifikuotų statybos specialistų, tai jiems kaip tik turėtų būti sudaromos kuo paprastesnės galimybės įsikurti“, – sakė T.Vainorius.

R.Mickūnas taipogi pritarė, kad imigrantų įdarbinimas gana sudėtingas, tačiau įmanomas procesas. „Tik iš pradžių, kol nesusiduri su šiuo reikalu, atrodo juodas miškas, vėliau, kai sistema perprantama, įdarbinimas palengvėja“, – pabrėžė jis. Visgi, anot R.Mickūno, norint įdarbinti kinus atsiranda ir kitokių sunkumų bei išlaidų – norėdami dirbti Lietuvoje, jie privalo išlaikyti tam tikrus egzaminus. „Norėdami įdarbinti kinus, turime samdyti tam tikros srities lektorius, kurie paruoštų reikiamus mokymus bei egzaminų užduotis, taip pat vertėją, kuris padėtų abiem pusėms susikalbėti. Tad, žinant, kiek vargo reikia įdėti, turbūt darosi suprantama, kad darbo jėgos svetur ieškojome ne šiaip sau. Juk įdarbinti lietuvius kur kas paprasčiau, svarbu, kad būtų ką įdarbinti“, – paaiškino R.Mickūnas.

Uždirba tiek pat

Visi kalbinti specialistai paneigė kalbas, kad šalyje įdarbinama vis daugiau užsieniečių dėl to, kad šiems už darbą reikia mokėti kur kas mažiau nei lietuviams. „Taip tikrai nėra, mes neturime teisės diskriminuoti darbuotojų pagal tautybes ir lietuviams mokėti daugiau nei užsieniečiams. Visi uždirba vienodai. Mes net ir negalėtume mokėti kinams mažiau nei lietuviams, nes šie dirbti labai stengiasi, o per tą patį laikotarpį padaro išties daugiau nei mūsų tautiečiai“, – tikino R.Mickūnas. Užsieniečiai, dirbantys Vakarų laivų gamykloje taip pat uždirba tiek pat, kaip ir lietuviai, visgi svetimtaučiams suteikiamos gal net ir geresnės sąlygos. „Darbuotojams iš užsienio sutvarkome ne tik visus gyventi šalyje leidžiančius dokumentus, bet ir suteikiame gyvenamąjį plotą. Bendrovė turi nuosavą bendrabutį, kur svetimtaučiai ir įkurdinami“, – pabrėžė T.Vainorius.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Statyba su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.