Kambodža: tarp susižavėjimo ir šiurpulio

Praeitimi alsuojantys Pietryčių Azijos šventyklų kompleksai, apglėbti šimtamečių medžių šaknų, lėta žingine žingsniuojantys drambliai, čia pat, gatvėje, ragaujami vabalai, vandenyje gaudoma ir dorojama žuvis Kambodžoje dar prieš saulėtekį žadina naujam gyvenimui.

Su tamsa palikę svetingai per naktį priglaudusias vietinių buveines, nenustebkite, jei vakare jose neberasite maudymosi kostiumėlio ar kito savo reikmens. Paaiškės, kad ten, kur jūs apsistojote, pašeimininkavo beždžionės!

Tuo ir nepakartojamos tolimosios Azijos šalys: nesuplanuotais netikėtumais ir nepiktomis laukinių gyvūnų išdaigomis. Medikė Viktorija Montvilienė su dukromis Živile ir Donata per dvi savaites Kambodžoje spėjo tuo įsitikinti ne vieną kartą.

Rinkosi tuktukus

Vyresniosios dukters Živilės, šiuo metu gyvenančios ir organizuojančios meno festivalius Kambodžoje, pasakojimai ir kvietimas susipažinti su svetimu, jos neištyrinėtu kraštu Viktorijai Montvilienei tapo pagrindine dingstimi keliauti.

Iš Lietuvos – į Helsinkį, iš ten – į Bankoką, o tada – į karščiu alsuojančią Kambodžą. Jei norite greičiau prastumti laiką Bankoko oro uoste – pasimėgaukite čia pat teikiamais masažo malonumais, o tada – vėl į lėktuvo saloną ir iki pat įkaitusio ir drėgno oro pliūpsniu pasitinkančio vienintelio Kambodžos oro uosto Phompenyje.

Sakote, tokia kelionė tiesiog apiplėš piniginę? Lemiamas veiksnys, matyt, jos storis. Kelionė pirmyn ir atgal – penki su puse tūkstančio litų.

Suskubę nusimesti šiltesnius apdarus, išlipę Kambodžoje dairotės vietinio transporto? Susipažinkite, tai – motoroleriai ir mopedai su priekabomis keleiviams, vadinami tuktukais.

Anot V.Montvilienės, Kambodžoje motoroleriais burzgia praktiškai visa šalis: „Ant vieno susėda po keturis ar penkis žmones ir lekia. Ir mane ant mopedo pasodino. Apsikabinau savo vairuotoją, o po tokios kelionės kitą dieną visai nepaėjau. Ne ne, sakiau, ačiū, daugiau mopedu nevažiuosiu, geriau jau tuktukais keliausiu.“

Paklaidino neraštingas vietinis

Važiuodami egzotiškai pavadinta transporto priemone nepamirškite, kad Kambodžos vairuotojai nėra visažiniai. Todėl prieš leisdamiesi su jais bet kuriuo turistiniu maršrutu palikite sau didesnį laiko rezervą ištaisyti galimai vairuotojo klaidai.

Iš Kambodžos grįžusi V.Mon­tvi­lie­nė dalijosi liūdna patirtimi. „Dukra buvo užsakiusi bilietus į prancūzų trupės teatro pasirodymą, tai pasiėmusios žemėlapį sėdome į tuktuką ir kaip tyčia nepataikėme. Vairuotojas nemokėjo angliškai, matyt, todėl nuvežė į priešingą pusę, nei reikėjo. Žmogus nesuprato, kur mes nuvežti prašėme. Kol išaiškinome, kol sugrįžome, liko per mažai laiko, į prancūzų trupės pasirodymą nebespėjome“, – apgailestavo ne vieną šalį aplankiusi moteris.

Medikė baisėjosi vietinių gyvenimo, maitinimosi ir švietimo sąlygomis: „Šalies raštingumas tik 35 procentai“, – nuostaba neblėso iš pašnekovės veido. V.Montvilienė pasakojo, kad jos dukra Živilė jau kurį laiką bendrauja su vietine mergina, kuri Kambodžoje nei mokslų baigusi, nei skaityti, nei rašyti mokanti. Dauguma moterų ten angliškai beveik nesupranta, nebaigusios jokių mokslų, o jau vaikus augina.

Vietinių skanėstas – vabalai

Pragyvenimas ir maistas Kambodžoje nėra brangus. Jei keliautumėte keturiese, pietus pavalgytumėte už trisdešimt ar keturiasdešimt dolerių (apie 65–86 litus – red.).

V.Montvilienė gyrė sriubas, tradiciškai paruoštą žuvį. Perspėjo tik dėl pakelėse parduodamos tik ką iškeptos ir jau spėjusios pasidengti dulkėmis vištienos.

Vietiniai, lietuvės medikės teigimu, su didžiausiu malonumu valgo vabalus. Jie ten – didžiausias delikatesas. „Nuperka tėvas sūnui vabalą, vaikas nukanda kojytę, galvytę ir doroja toliau, kol suvalgo visą vabzdį. Pernelyg nejauku. Nesiryžome jų ragauti“, – prisipažino pašnekovė.

Tačiau ir virtuvėje būta malonių staigmenų. „Ten nepaprastai skanūs vaisiai. O mangustinas koks… Tamsiai raudonas minkštas obuoliukas. Nusilupi luobelę – viduje į lietuvišką česnaką panašus vaisius. Atsisėsdavome, pasidėdavome dubenį ir skanaudavome į valias“, – aplankytos šalies atradimais dalijosi V.Montvilienė.

Didžiąją lietuvių valgiaraščio dalį Kambodžoje sudarė jūros gėrybės: krevetės, omarai, krabai. Lietuvė pasakojo aplankiusi gyvačių ir krokodilų barą, kuriame auginama per du šimtus krokodilų.

Gal profesija, o gal pavyzdingas gyvenimo būdas V.Montvilienei neleido egzotiškame krašte pernelyg atsipalaiduoti. Pašnekovė vietinius apibūdino kaip labai neraštingus ir įkyrius žmones, per prievartą siūlančius vaisius, jūros gėrybes ir įvairias paslaugas.

Mamos ir dukros nuomonės skiriasi

„Jei maistas pagamintas jų pačių, ragauti labai rizikinga. Purvini, bemoksliai, niekur nedirbantys prekeiviai gali tapti užkrečiamų ligų šaltiniu. Kambodžoje dažniausiai pasitaikančios ligos – vidurių šiltinė, hepatitas A, maliarija. Nepakanka vien skiepų, labai svarbu švara ir higiena“, – patarimais dalijosi medikė.

V.Montvilienė prieš kelionę pasakojo iškentusi į vieną ranką – penkiolika, o į kitą – septyniolika skiepų. Pašnekesio metu juokavome, kad po to gali praeiti bet koks noras keliauti. Medikė svarstė, kodėl jos dukra pamilo keistą ir tolimą šalį: „Mane glumino šiukšlės, čia pat gaudomos ir darinėjamos žuvys, sklindantis dvokas, nejaukiai jaučiausi valgydama pakelėse, gailėjau žmonių, kurie vakarais glaudžiasi prie vieno televizoriaus ir prausiasi pildami vandenį dubeniais. Dukra Živilė, regis, to nematė. Ji susižavėjusi ta šalimi. Gal aš per daug buitiška?“ – svarstė medikė.

Moteriai Pietryčių Azijoje teko keliauti ir ant dramblio. „Niekada anksčiau nebuvau ant jų sėdėjusi. Ant kupranugarių teko, o dramblius pirmą kartą mačiau iš taip arti. Kenijoje jie laukiniai, o čia – prijaukinti, išdresuoti. Panorėję užsiropšti ant dramblio sumokėsite 15 dolerių, už nulipimą – 10, o už pajodinėjimą drambliu – 30 dolerių (apie 32, 22 ir 65 litus, – red.)“, – Kambodžos įkainiais dalijosi V. Montvilienė.

Masažas – tik drąsiems

Kambodžoje visi atvykusieji mėgaujasi masažu. Kiekvienas renkasi pagal kišenę, kainos svyruoja nuo 5 iki 26 dolerių (apie 11–55 litus), tačiau atminkite: jei jau pageidausite šio malonumo bendrame pliaže, nepabijokite apsinuoginti.

Masažuotoja čia pat, vietoje, paprašys jus palikti visus drabužius ir pradės savo darbą. Po valandos masažo būsite gyvybingas ir pailsėjęs, galėsite žvalgytis lauktuvių. Medikė iš Lietuvos pasakojo savo bičiulėms ieškojusi įvairiaspalvių šalikų, šiaudinių šlepečių, medinių suvenyrų.

Baigiantis kelionei, būtinai užsukite į kadaise iškirstas džiungles, aplankykite jų vietoje pastatytas šventyklas, kuriose saulės spinduliai nuauksina laiko tėkmėje sustingusios architektūros pėdsakus.

V.Montvilienės teigimu, bene labiausiai dėmesio verta Bajono šventykla, turinti 54 bokštus. Šventyklos sienų puošyba įspūdinga: akmeniniai lankai virš durų, piliastrai, dailios deivių apsarų figūros

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Laisvalaikis su žyma , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.