V.Juozapaitis: ne „popsas”, bet populiaru

Dainininkas Vytautas Juozapaitis išleido kompaktinę plokštelę „Neprarask vilties”, kurioje baritonas atsiskleidė nauju amplua – uždainavo populiariosios muzikos kūrinius. Pats atlikėjas albumą vadina savotišku atsipalaidavimo aktu.

Anot maestro, albumą „Neprarask vilties” komerciniu būtų galima pavadinti tik todėl, kad juo bus prekiaujama prekybos centruose. Šį albumą, kaip sako pats operos solistas, išleido ne todėl, kad neturėtų iš ko gyventi ir norėtų pasipelnyti. Nors dauguma kūrinių priskirtini populiariajai muzikai, vis dėlto albumo turinys – tikrai nekomerciškas. „Albume skamba ne „popsas”, o populiarioji muzika, kuri pritaikyta operos dainininko balsui. Šį albumą galėčiau įvardyti kaip atsipalaidavimo aktą, nes klasikinės muzikos atlikimą varžo daugybė griežtų taisyklių, o čia turiu laisvės savitoms interpretacijoms”, – LŽ paaiškino V.Juozapaitis.

Duoklė jaunystei

Neseniai prekyboje pasirodžiusiame albume – trylika naujai skambančių populiariosios ir rimtosios klasikos kūrinių. Nuo „The Beatles” iki Giuseppe Verdi ir Franco Schuberto. Taip pat „Queen” daina „Too Much Love Will Kill You”, nemirtingoji Vytauto Klovos „Ūdrio arija” iš operos „Pilėnai”, Erico Claptono „Tears in Heaven” ir Gintauto Abariaus „Šaukiu aš tautą”.

Šioje kompaktinėje plokštelėje daugybę kartų girdėti kūriniai suskamba kitaip: atsiranda nauji ritmai, šiuolaikinis skambesys, originalios aranžuotės, įdomios paties solisto interpretacijos. „Leidau sau kai kuriuos kūrinius interpretuoti ir žengti nemažą žingsnį tolyn nuo operinės klasikos. Vienaip juos dainuočiau, jei stovėčiau operos teatro scenoje, ir kitaip jie skamba dabar. Tai labiau atspindi mano dvasinę būseną, tai, ką iš tiesų jaučiu. Savotiškai grįžau prie ištakų, prie to, iš kur atėjau į akademinės muzikos pasaulį. Mano, kaip ir daugelio, muzikinė karjera prasidėjo nuo mokyklos ir „Dainų dainelių”, kur operų tikrai nedainavau. Tai savotiška duoklė neišsipildžiusioms jaunystės svajonėms”, – sako V.Juozapaitis.

Pats surimavo tekstus

Keletos dainų, tarp jų ir titulinės „Neprarask vilties”, žodžių autoriumi tapo pats maestro, tačiau savęs vadinti poetu jis neskuba. Juolab kad rašytojo duonos dainininkas paragavo pirmą kartą. „Tie žodžiai – mano atsakas į muziką, melodiją. Nieko nereikėjo daryti specialiai. Klausantis tokių kūrinių, kaip Tomaso Albinoni „Adagio”, žodžiai gimsta patys, juos belieka surimuoti. O su rimavimu niekada neturėjau problemų – tai daryti tenka gana dažnai. Kartais dainuodamas lietuviškas operetes pamirštu tekstą, tuomet tenka iškart ką nors sukurti, o svarbiausia – tuos tekstus surimuoti”, – nusijuokia maestro.

Nepraranda vilties

Šiomis dainomis maestro atskleidžia savo optimistišką požiūrį į kasdienius dalykus. „Neprarasti vilties” turėtų būti kiekvieno žmogaus gyvenimo credo ir tikslas. Viltis mus visus suvienija. Svarbiausia, kad ir kas nutiktų, jos neprarasti – juk nėra padėties be išeities. Viltis yra vienintelė gyvenimo šviesa, kuri mus palaiko sudėtingiausiose situacijose”, – pristatydamas naujausią savo albumą sako vienas žymiausių Lietuvos operos solistų, Nacionalinės premijos laureatas V.Juozapaitis.