Daugiau kaip 80 proc. arabų neigiamai žiūri į Ameriką, rodo apklausa

Aštuoni iš dešimties arabų pasaulio gyventojų nesimpatizuoja Jungtinėms Valstijoms, rodo ką tik surengtos apklausos rezultatai, paskelbti Vašingtone.
Tyrimo, kurio metu Merilando universiteto ir instituto „Zogby International“ mokslininkai apklausė 4 tūkst. Maroko, Egipto, Jordanijos, Libano, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų gyventojų, duomenimis, JAV neigiamai vertina net 83 proc. apklaustųjų, o dar 70 proc. jomis nepasitiki.

Taip pat nepopuliarios tarp arabų šalių gyventojų ir tų valstybių, kurias remia JAV, vyriausybės.

Be to, tik 6 proc. arabų mano, kad papildomo amerikiečių karių kontingento atsiuntimas į Iraką davė reikšmingesnių rezultatų.

Drauge dauguma arabų yra įsitikinę, kad jeigu JAV išves savo kareivius iš Irako, šios šalies piliečiai galės įveikti vidaus prieštaravimus.

Beveik 60 proc. apklaustųjų nuogąstauja, jog nestabilumas Irake gali pakenkti visam regionui.

Tai neatitinka apklausos, kurią Irake surengė ir kovo mėnesį paskelbė ABC/BBC, rezultatų. Ji parodė, jog 20 proc. padaugėjo irakiečių, manančių, kad Amerikos kariuomenės didinimas šioje šalyje yra teigiama įvykių raida.

Naujausios apklausos duomenimis, Vakarų remiama Libano vyriausybė savo šalyje yra pelniusi tam tikrą pagarbą, bet visame arabų pasaulyje į ją žiūrima neigiamai.

Maždaug 30 proc. apklaustųjų jaučia palankumą Libano opozicijai, kuriai vadovauja sukarinta grupuotė „Hezbollah“ ir kurią remia Sirija ir Iranas.

Be to, arabų šalių gyventojų nuomone, „Hezbollah“ vadovas Hassanas Nasrallah (Hasanas Nasrala) yra populiariausias lyderis, po jo eina Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas (Bašaras Asadas) ir Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas (Mahmudas Ahmadinedžadas).

Respondentai pareiškė, kad, be šių trijų lyderių, daugiau niekas nesipriešina JAV politikai regione.

Drauge Artimųjų ir Viduriniųjų Rytų sunitų vadovai reiškia susirūpinimą, kad didėja Irano šiitų įtaka regionui, bet eiliniai arabai, matyt, nemano, kad šiitiška respublika jiems keltų grėsmę.

Beveik pusė apklaustųjų mano, kad jeigu Teheranas įgis branduolinį ginklą, padariniai regionui bus veikiau teigiami nei neigiami.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Pasaulyje su žyma , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.