Kelių policija grįžta

Lietuvoje 2001 m. priimtas sprendimas reorganizuoti Kelių policiją į Eismo priežiūros tarnybą buvo neapgalvotas žingsnis. Tą pripažino Saugaus eismo komisija, todėl nuo šių metų spalio 1-osios nuspręsta atkurti Kelių policiją kaip atskirą policijos padalinį.

Duoklė profesionalumui

„Kad būtų grąžinta ši struktūra, įtakos turėjo bloga eismo padėtis Lietuvoje. Vykdant policijos reformą prieš septynerius metus nebuvo viskas apskaičiuota. Norėta policininkus padaryti universalius, tačiau metams bėgant pamatėme, kad jie negali tapti visų galų meistrais. Jei situacija šalies keliuose pagerės, gal ir vėl grįšime prie dabartinės sistemos, tačiau kol esame paskutiniai ES pagal eismo nelaimių skaičių, būtina grąžinti Kelių policiją“, – teigė komisijos pirmininko pavaduotojas Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Stanislovas Liutkevičius.

Policijos pertvarką planuojama vykdyti nuo spalio, o jeigu iškiltų įstatymų kliūčių – nuo kitų metų sausio.

Reikės 900 pareigūnų

Realiausiu kandidatu užimti Kelių policijos vadovo kėdę laikomas dabartinis Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos (LPEPT) viršininkas Saulius Skvernelis. Jo teigimu, nuo spalio turėtų atsirasti trys policijos lygmenys. Svarbiausias lygmuo (Policijos departamentas) bus atsakingas už strategiją ir apskričių kontrolę. Dešimt apskričių turės savo komisariatus, juose bus specializuota kelių policija, kuri vykdys administracinę veiklą – organizuos reidus, baus pažeidėjus.

Pavyzdžiui, Kauno apskrityje (Kaišiadoryse, Prienuose, Birštone) patruliuos iš Laikinosios sostinės atvykę pareigūnai. S.Skvernelio manymu, tokia sistema padės išvengti vadinamojo Skuodo sindromo, kai savame miestelyje visi visus pažįsta ir kai kurie vietiniai gali jaustis nebaudžiami.

Trečias lygmuo – komisariatai. Juose dirbs universalūs patruliai, kurie organizuos visuomenės švietimą, reguliuos eismą. Tačiau toks sistemos modelis dar nėra galutinis.

Kelių policijai reikės apie 900 pareigūnų. Iš pradžių planuojama atrinkti iš dabartinių policininkų, o ateityje specialiai rengti kelių policininkus.

Mažiau girtų vairuotojų

Praėjusią savaitę Saugaus eismo komisijos posėdyje taip pat aptarta gerėjanti padėtis keliuose. Per pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, žuvusių šalies keliuose eismo dalyvių skaičius sumažėjo 25,4 proc.

Be to, per pirmus tris šių metų mėnesius įvyko 13,1 proc. mažiau eismo įvykių, per kuriuos nukentėjo žmonės (1157 eismo įvykiai), juose sužeista 12,5 proc. mažiau žmonių (1400 eismo dalyvių) bei žuvo 20,3 proc. mažiau pėsčiųjų ir dviratininkų.

„Norime tikėti, kad tą nulėmė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos. Žvelgiant į ateitį, galbūt 2010 m. net pavyktų įgyvendinti ES reikalavimą sumažinti žuvusiųjų skaičių 50 proc.“, – vylėsi S.Liutkevičius.

S.Skvernelis pabrėžė, kad net 35,6 proc. sumažėjo eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės ir net 40 proc. – dėl neturinčių teisės vairuoti asmenų kaltės. Šiais metais vidutiniškai per mėnesį sulaikoma 600 neblaivių vairuotojų, o pernai jų – vidutiniškai 2,5 tūkst. per mėnesį.

Per du šių metų mėnesius už ypač šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus administraciniu areštu buvo nubausti 375 vairuotojai, konfiskuoti 45 automobiliai.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.