Belgijos trasoje laukė vien bėdos

Stebint prestižines vienadienes dviratininkų lenktynes „Tour of Flanders“ Belgijoje aistros liejosi net Ispanijoje.

Teko keisti dviratį

Pragariškoje 265 km trasoje vyko itin sunki kova. Didžioji dalis distancijos driekėsi akmenimis grįstais siaurais kalnuotais keliukais, kone pačioje trasoje buvo susigrūdę žiūrovai, kurių kasmet susirenka apie du milijonus. Kovą apsunkino ir gamta – varžybų metu snigo ir lijo.

Susidomėjimas „Tour of Flanders“ lenktynėmis buvo didžiulis – retose varžybose galima išvysti 25 komandas.

Nuo pirmųjų metrų užvirė kova, tačiau Kazachstano „Astana“ komandos garbę ginančio klaipėdiečio Tomo Vaitkaus tarp pirmaujančiųjų nebuvo. Kai jis apšilo ir įsiterpė į lyderių kovą, sugedo dviratis. Tai atsitiko itin nepalankiu metu, prieš ilgiausią akmenimis grįstą kelio tarpsnį.

Buvo būtina keisti dviratį, bet dėl iš paskos važiavusių dviratininkų teko ilgai laukti „Astana“ komandos techninės pagalbos automobilio.

Du komandos draugai laukė jo kartu su Tomu, kad padėtų jam pavyti pagrindinę grupę. Lietuvis rado jėgų pavyti, tačiau dienraščiui pripažino, jog tai kainavo daug jėgų.

Tikėjosi būti dešimtuke

Atsidūręs tarp lyderių, T.Vaitkus ir toliau ardė varžovų pozicijas. „Draugai man padėjo išsiveržti į priekį, – pasakojo dviratininkas. – Tuo neapsiribojau, ėmiau atakuoti, kai netrukus reikėjo šturmuoti kalną. Pagrindinė grupė sutrūkinėjo.“

Kai nedaug buvo likę iki tos vietos, nuo kurios prasideda lemiamas lenktynių etapas, lietuvis pradūrė padangą. Kadangi dviratininkai buvo susiskaldę, keliukai siauri, techninės pagalbos teko laukti daugiau nei penkias minutes.

„Lenktynės man, galima sakyti, toje vietoje pasibaigė, – atsiduso T.Vaitkus. – Nors komandos draugas pasiaukojo, davė savo dviračio priekinį ratą, tačiau brangus laikas jau buvo prarastas.“

Negana to, pirmosios grupelės lyderiai į priekį išvedė savo komandų narius, kad jie padidintų persvarą prieš besivejančius.

„Nors pasitraukiau iš varžybų, tačiau žinau, kad turėjau įtakos lenktynėse, – sakė klaipėdietis. – Po mano atakos dalyviai susiskirstė į daugybę grupelių, o daug pirmavusiųjų atsiliko ir naujų lyderių nepavijo.“

T.Vaitkus įsitikinęs: jei ne tos nelaimės, jis tikrai būtų buvęs dešimtuke. „Jaučiau, kad turiu daug jėgų ir garantuotai būčiau buvęs dešimtuke, – nesikuklino Lietuvos dviratininkas. – Tačiau tokiose varžybose reikia ir Fortūnos pagalbos.“

Televizorius liko sveikas

T.Vaitkaus tėvas Algirdas tiesioginę lenktynių transliaciją per televizorių stebėjo Ispanijoje.

Kai sūnui sprogo padanga ir ilgai nesulaukęs pagalbos jis buvo priverstas pasitraukti iš lenktynių, A.Vaitkus iš apmaudo jau buvo bestveriąs televizorių. Kartu lenktynes stebėję auklėtiniai spėjo nutverti trenerio rankas.

A.Vaitkaus susierzinimas suprantamas – Tomas itin laukė šių varžybų, buvo pasiekęs gerą sportinę formą ir net puoselėjo viltis laimėti.

Klaipėdiečio noro dalyvauti nenumalšino tai, kad jis buvo peršalęs. „Lenktynes laimėjęs sportininkas visam gyvenimui patenka į dviračių sporto istoriją, jam atitenka ir itin didelis piniginis prizas“, – savo motyvus išsakė T.Vaitkus.

Šiandien T.Vaitkus planavo dalyvauti jubiliejinėse 70-osiose vienadienėse 209 km lenktynėse Gentas–Vevelgemas Belgijoje.

Jose lietuviui nėra iškelta jokių užduočių, juolab kad yra peršalęs. „Šiose varžybose rungtyniausiu savo malonumui“, – sakė sportininkas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Sportas su žyma , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.