Sostinės rajono savivaldybė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apskundė žemesnės instancijos teismo sprendimą, įpareigojantį pakeisti lenteles su gatvių pavadinimais lenkų ir rusų kalbomis.
Vilniaus apygardos administracinis teismas kovo viduryje įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorę pakeisti rusiškus ir lenkiškus gatvių pavadinimus Vilniaus rajone į lietuviškus.
Pakeisti užrašus teismo prašė Vyriausybės atstovas Vilniaus rajone. Jį šioje byloje palaikė Valstybinė kalbos inspekcija.
Teismo buvo prašoma įpareigoti pakeisti penkis gatvių pavadinimų užrašus iš rusiškų ir lenkiškų į lietuviškus: Maišiagaloje – Kiemelių ir Širvintų gatvėse, Riešėje – Sporto gatvėje, Raudondvaryje – Liepų alėjoje ir Nemenčinėje – Mickevičiaus gatvėje.
Bylos dalyviai pripažįsta, kad nelietuviškų užrašų Vilniaus rajono kaimuose ir miesteliuose yra ir daugiau, tačiau išsprendus ginčą dėl penkių užrašų, bus išspręsta problema ir dėl kitų nelietuviškų užrašų.
Apskųstasis teismo sprendimas taip pat atmetė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išspręstų klausimą dėl teisės aktų, reglamentuojančių viešųjų užrašų teikimą tautinių mažumų kalbomis, atitikimo Konstitucijai.
Seimo ratifikuota Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija numato galimybę tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamose teritorijose gatvių pavadinimus rašyti ir tautinės mažumos kalba. Tautinių mažumų įstatyme taip pat nurodyta, kad administraciniuose teritoriniuose vienetuose, kur kompaktiškai gyvena tautinė mažuma, informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos kalba.
Tuo tarpu Valstybinės kalbos įstatymas nurodo, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra rašomi valstybine, t.y. lietuvių kalba.
Suderinti tarpusavy įstatymus, kurie skirtingai reglamentuoja tautinių mažumų kalbų vartojimą viešuosiuose užrašuose, Seimą yra paraginęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas.
Vilniaus rajone tautinės mažumos sudaro iki 70 proc. gyventojų skaičiaus.