Rusijos žiniasklaida apie keturių prezidentų susitikimą Kryme

Ukraina, Gruzija, Lenkija ir Lietuva pradėjo tiesti Rusiją aplenkiantį koridorių Kaspijos naftai į Europą transportuoti – taip Maskvos žiniasklaida pirmadienį komentuoja šių keturių valstybių vadovų derybas, vykusias ketvirtadienį ir penktadienį Kryme.

Pabrėždamas, kad Viktoras Juščenka, Michailas Saakašvilis, Aleksandras Kvasnevskis (Aleksander Kwasniewski) ir Valdas Adamkus diskutavo apie Demokratinio pasirinkimo bendrijos (DPB) įkūrimą, dienraštis „Gazeta” reiškia nuomonę, kad „ši organizacija turi tapti atsvaru Rusijai posovietinėje erdvėje”. Kitas aljanso tikslas, teigia leidinys, bus nutiesti koridorių, kuriuo, aplenkiant Rusiją, nafta iš Kaspijos jūros baseino bus tiekiama į Europą.

„Nėra abejonių, kad susitikimas Arteke tęsė darbą, pradėtą per neseniai surengtą V. Juščenkos vizitą į Gruziją. Ten jis kartu su M. Saakašviliu pareiškė, jog ketinama sukurti naują tarptautinę struktūrą – DPB. Jų manymu, naujoji organizacija turi „sujungti Baltijos, Juodosios jūros ir Kaspijos regiono demokratijas bei pradėti naują demokratijos ir saugumo erą visoje Europoje, nuo Atlanto iki Kaspijos jūros”, – rašo „Gazeta”.

Dienraščio nuomone, „viršūnių susitikimas Arteke praėjus savaitei po šių pareiškimų leidžia teigti, kad naujosios bendrijos karkasą sudarys Ukraina, Gruzija, Lenkija ir Lietuva”. „Gazeta” prognozuoja, kad „atsakydama į tai Maskva tikriausiai norės stiprinti ryšius su savo paskutiniais ištikimais sąjungininkais – Baltarusija, Uzbekistanu, Kazachstanu ir Armėnija”.

Savo ruožtu vyriausybinis laikraštis „Rossijskaja gazeta” pabrėžia, kad forumas Arteke buvo „alternatyvios Nepriklausomų Valstybių Sandraugos” kūrimo įžanga. „Kijevas ir Tbilisis buvo organizacijos, pavadintos DPB, kūrimo iniciatoriai. Iš visko sprendžiant, Varšuva ir Vilnius atliko ideologinių, o gal ir finansinių projekto rėmėjų vaidmenį”, – teigia dienraštis.

„Rossijskaja gazeta” taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad „į Krymą suskrido tie patys žmonės, kurie anksčiau aktyviai dalyvavo „oranžinėje revoliucijoje” Ukrainoje”. „Tuomet Lenkijos ir Lietuvos prezidentai buvo tarpininkai V. Juščenkos, Viktoro Janukovičiaus ir Leonido Kučmos konflikte”, – primena Rusijos laikraštis.

Tuo tarpu „Kommersant” konstatuoja, kad „kuriamos organizacijos tikslai jau aiškūs”. „Spalį įvyks Azerbaidžano parlamento rinkimai, o gruodį – Kazachstano prezidento rinkimai. Abi valstybės atstovauja Kaspijos baseinui, minimam deklaracijoje dėl DPB įkūrimo. Kol kas Baku ir Astanai toli iki demokratijos. Bet jeigu šiose dviejose šalyse per rinkimus bus realizuotas revoliucinis scenarijus, kaip Gruzijoje ir Ukrainoje, tai DPB taps svarbiu žaidėju politinėje arenoje”, – konstatuoja dienraštis.

„Kommersant” nuomone, „svarbiausias DPB švietalas, be demokratinio veiksnio, kuris taip imponuoja Vakarams, bus Kaspijos nafta”. „Šansai įgyvendinti šį scenarijų yra dideli”, – pažymi Maskvos laikraštis.

Dienraštis „Izvestija” rašo, kad naujo geopolitinio aljanso įkūrimo ideologas yra V. Juščenka. „Ukraina pamažu tampa savarankišku jėgos centru posovietinėje erdvėje”, – mano leidinys.

„Praėjusią savaitę Kryme įvykęs keturių šalių viršūnių susitikimas davė pradžią naujam regioniniam blokui, kurio įkūrimo padarinius Maskva dar turės įvertinti”, – pabrėžia „Izvestija”.

2005-08-22 16:25

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Politika su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.