Pralaimėjusių JAV prezidento rinkimus ateitis darosi vis akivaizdesnė: Hillary Clinton (Hilari Klinton) gali būti pirmoji moteris, kuri vadovaus Senatui, Barackas Obama (Barakas Obama) dar gana jaunas ir galės balotiruotis į valstybės vadovo postą kitą kartą, o Johnas McCainas (Džonas Makeinas) gali atisakyti nepriklausomo senatoriaus pareigų ir ramiai išeiti į pensiją po dvejų metų.
J.McCainas, Respublikonų partijos kandidatas į prezidento postą, per galutinį balsavimą 2008 metų lapkritį rungsis su 60 metų H.Clinton arba 46-erių metų B.Obama, kurie dabar įnirtingai rungtyniauja tarpusavyje dėl teisės tapti Demokratų partijos kandidatu į prezidentus.
Jeigu J.McCainas, kuriam rugpjūčio mėnesį sueis 72-eji metai, iškovos pergalę per rinkimus, jis taps vyriausio amžiaus JAV prezidentas, užimantis valstybės vadovo postą pirmą karą. H.Clinton galėtų tapti pirmąja moterimi-JAV prezidente, o B.Obama pirmuoju tamsiaodžiu ir vienu jauniausių valstybės vadovu.
„Visų trijų kandidatų aplinkybės labai skirtingos, bet kiekvienam iš jų, jeigu pralaimės, teks parodyti apsukrumą, antraip jie gali patekti į nelengvą padėtį”, – mano Jamesas Thurberis (Džeimas Teberis) iš Amerikos universiteto Kongreso veiklos tyrimų centro ir šio universiteto prezidentūros.
Pirmasis patikrinimas, kuris laukia pralaimėjusių kandidatų, bus laikas, kurio jiems reikės, atigauti nuo nusivylimo, pralaimėjus kovą dėl galingiausio žmogaus pasaulyje posto. Kiekvienam iš jų tai bus nelengva.
„Kas sakė, kad aš jau atsigavau po pralaimėjimo?”, – sako šypsodamasis ir gūžčiodamas pečiais senatorius Johnas Kerry (Džonas Keris), atstovaujantis Masačusetso valstijai, Demokratų partijos atstovas, pralaimėjęs 2004 metų prezidento rinkimus.
„Tai sunku. Bet reikia eiti pirmyn. Senatorius – puikios pareigos. Galima atnešti daug naudos, esant šiame poste”, – mano J.Kerry.
Pirmuosius kelerius metus po pralaimėjimo rinkimuose 2004 metais J.Kerry nelabai dažnai pasirodydavo žiniasklaidos priemonėse. Jis suaktyvėjo pastaraisiais metais, kritikuodamas JAV politiką dėl karo su terorizmu.
NOBELIO PREMIJA PRALAIMĖJUSIAJAM
Alas Gore (Elas Goras), buvęs senatorius ir JAV viceprezidentas, po varginamo „milimetrinio” pralaimėjimo per prezidento rinkimus prieš aštuonerius metus pernai gavo Nobelio taikos premiją už kovą su pasauliniu atšilimu.
George`as McGovernas (Džordžas Makgovernas) – dar vienas buvęs Demokratų partijos kandidatas į prezidentus, prisimena tylą, kuri įsivyravo, kai Richardas Nixonas (Ričardas Niksonas) išplėšė iš jo pergalę 1972 metų rinkimuose.
„Staiga viskas nutilo, ir aš pasijutau siaubingai vienišas. Visi aplinkui dingo. Korespondentai, nušvietę rinkimus, išėjo. Slaptosios tarnybos darbuotojai, kurie saugojo mane kaip kandidatą, atėjo atsisveikinti. Aš lioviausi kasdien rodytis pirmuosiuose laikraščių puslapiuose”, – sakė 85 metų G.McGovernas.
G.McGovernas, duodamas interviu telefonu „Reuters” korespondentui iš savo namų Mičelio mieste Pietų Dakotos valstijoje, papasakojo, kad praėjus kiek laiko po pralaimėjimo, nusprendė pasilikti Senate, ir buvo perrinktas į jį 1974 metais.
„Aš džiaugiuosi, kad pasilikau”, – sakė G.McGovernas, pasakodamas apie įstatyminius aktus badaujantiems ir skurstantiems vaikams, moterims ir šeimoms ginti, kuriuos priimti jis ragino. – Aš patyriau didelį malonumą, tai darydamas”.
Paklaustas, ką patarti gali tiems, kas pralaimės šių metų prezidento rinkimus, G.McGovernas sakė: „Būkite dėkingi už tai, kad galėjote balotiruotis”.
BŪSIMASIS DAUGUMOS SENATE LYDERIS?
H.Clinton, senatorė iš Niujorko valstijos, ir B.Obama, senatorius iš Ilinojaus valstijos, dabar laido kandžias replikas vienas kitam. Tačiau tas iš jų, kuris pralaimės kovą partijoje, turės remti nugalėtoją, mano daugelis senatorių ir mokslininkų, kurie gvildena Kongreso veiklą.
Jeigu H.Clinton, buvusi JAV pirmoji ponia, pripažins savo pralaimėjimą ir parems B.Obamos siekį užimti svarbiausią šalies postą, ji pelnys Demokratų partijos narių paramą bei dėkingumą ir galės po to vadovauti Senatui.
„Jeigu ji norės tęsti karjerą Senate, manau, ji gali vadovauti daugumai JAV Kongreso aukštuosiuose rūmuose iki savo politinės veiklos pabaigos”, – sakė senatorius Josefas Bidenas (Džozefas Baidenas) iš Delavero valstijos, Demokratų partijos atstovas.
Senatorius demokratas Patrickas Leahy (Patrikas Lijis), atstovaujantis Vermonto valstijai, mano, kad „Clinton gali tapti viena įtakingiausių Senato narių”, bet gali atsisakyti būti partijos lydere Kongreso aukštuosiuose rūmuose ir imtis kitokios veiklos.
B.Obama, dirbantis Senate pirmąjį laikotarpį, – charizmatinė asmenybė. Jis pagarsėjęs savo oratoriniais gebėjimais. B.Obama galėtų balotiruotis į prezidento postą dar kartą, 2012 ar 2016 metais.
„Net jeigu jis netaps Demokratų partijos kandidatu 2008 metais, manau, jis kops aukšty ir gali vėl tapti stipriu kandidatu į prezidento postą”, – sakė Paulas Lightas (Polas Laitas) iš Amerikos universiteto Kongreso veiklos tyrimų centro.
„Jeigu Clinton užims prezidento postą dabar ir bus perrinkta antrajai kadencijai, 2016 metais Obamai vis tiek bus tik 54-eri metai. Tai ne tiek daug kandidatui į prezidentus”, – mano P.Lightas.
Jeigu J.McCainas pralaimės rinkimus, jis gali toliau Senate ginti karą Irake ir trukdyti naujam prezidentui demokratui kuo greičiau išvesti Amerikos kariuomenę iš ten.
„Aš manyčiau, kad McCainas toliau darys tai, ką daro dabar, ir kovoti už tai, kuo tiki”, – sakė aukštas patarėjas, Respublikonų partijos atstovas.
J.McCainas dirba Senate jau šeštąjį laikotarpį. 2010 metais jis ketina vėl siekti būti perrinktas į Kongreso aukštuosius rūmus, nors jam bus jau 74 metai.
„Po to, aš manau, jis atsistatydins”, – sakė
J.Thurberis ir pridūrė, jog iki to laiko J.McCainas jau gali nuspręsti, kad jam gana kovoti Respublikonų partijos labui.