Suši – prieš margučius

Išrankūs tautiečiai prieš Velykas dairosi egzotiškų skanėstų. Pašėlęs gyvenimo tempas diktuoja ir kitą ypatybę – stovėjimą prie puodų keičia žygiai į spindinčius prekybos centrus.

Reikia kinkanų ir lydekų

Norintys palepinti gomurius tautiečiai šluoja nuo prekystalių suši. Pastaruoju metu parduotuvėse „Maxima“ pastebimas ypač didelis šių tradicinių japoniškų užkandžių pardavimų augimas. Jau pernai suši parduota 76 proc. daugiau, palyginti su 2006-aisiais. Tautiečiai prekybos centruose vis dažniau dairosi ančių, įdarytų obuoliais, kinkanais ir vyšniomis, įdarytų lydekų.

Bendrovės „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskytė aiškino, kad šių šventinių brangesnių patiekalų pardavimai per metus išaugo nuo 46 iki 75 proc.

„Lietuvoje ypač jaučiamos gilios tradicijos, naujiems gaminiams nėra lengva įsitvirtinti rinkoje, tačiau akivaizdu, kad dalis pirkėjų mėgsta paragauti siūlomų naujų, ieško įdomesnių produktų“, – sakė atstovė. Anot V.Jakubauskytės, kiaušiniai, majonezas ir krienai – perkamiausi prieš Velykas.

Prekybininkai pastebi, kad vis daugiau perkama jau paruoštų mišrainių ir kitų kulinarijos gaminių, kuriuos parsinešus namo galima išsyk dėti ant stalo. Tai, kad vis daugiau šeimininkių nebenori gaišti laiko virtuvėje, liudija ir faktas, kad pernai „Maximos“ parduotuvėse buvo nupirkta apie 120 tūkst. margučių. Šiemet jų tikimasi parduoti 30 tūkst. daugiau.

Milžinai – populiarūs

Išrankių pirkėjų akys vis dažniau krypsta į stručių kiaušinius. Prieš 5–6 metus prekybos tinklas „Iki“ visoje Lietuvoje jų per Velykas parduodavo vos kelis. Dabar nuperkama šimtai stručių kiaušinių. Vieno milžino kaina – apie 100 litų.

Ruošdamiesi Velykoms daugiau žmonių atkreipia dėmesį į „Iki Gurmanai“ grupės produktus. Specialiais ženklais pažymėta mėsa, aliejus, duona, kiti gaminiai nėra pigūs.

„Šventėms žmonės ieško kokybiškų produktų, kaina nėra tokia svarbi“, – teigė prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos direktorius Tomas Vaišvila.

Lygindamas Kūčias ir Velykas, „Iki“ atstovas pastebėjo, kad didžiosios pavasario šventės vaišių stalas yra liberalesnis – žmonės mėgsta improvizuoti ir eksperimentuoti. „Pirkėjai tampa vis drąsesni. Velykų proga jie nori turtingo, įdomaus vaišių stalo“, – tvirtino T.Vaišvila.

Prekybos tinklai verčiasi per galvą, kad patenkintų naujovių ieškančių pirkėjų poreikius. „Kiekvienas mokėtume pasigaminti baltos mišrainės ar patiekalų iš silkės. Akcentuojame išskirtinumą. Jį formuoti padeda ir kulinarija, ir konditerija. Pagrindinė užduotis – žmogus parduotuvėje turi rasti viską, ko ieško“, – aiškino T.Vaišvila.

Siūlė ruoštis žaismingai

Klaipėdos etnokultūros centro etnologės Valerijos Jankūnaitės įsitikinimu, ruošimasis Velykoms ne mažiau svarbus nei iškilmingi šventinio sekmadienio pusryčiai.

Daugybei žmonių skubant į prekybos centrus ir laužant galvą, kuo būtų galima nustebinti šeimą, V.Jankūnaitė prisiminė kitą kraštutinumą, vyravusį tarybiniais laikais.

„Moterys jau vasarą pradėdavo tempti į namus konservuotų žirnelių skardines ir grūsdavo jas giliai į lentynas. Turbūt nė vienas nenorėtume to iš naujo patirti“, – šypsojosi etnologė.

Skubančių, neturinčių laiko ar nenorinčių prieš šventes suktis virtuvėje V.Jankūnaitė neskubėjo smerkti: „Jaunos šeimos labai užimtos. Turime jas suprasti“.

Pasak etnologės, pusiausvyrą įmanoma rasti. Jei nėra laiko gaminti namuose, V.Jankūnaitė siūlė šeimos nariams dar prieš keliaujant į parduotuves pasitarti, kokius produktus, kulinarijos ar konditerijos gaminius rinktis, kad šventinį stalą puoštų ypatingi, mėgstami patiekalai, o ne urmu įsigytos gėrybės. „Šeimos tradicijas galima kurti savaip, žaismingai. Jei namai pakvips šiltu pyragu ir bus margučių – šventė tikrai įvyks“, – reziumavo V.Jankūnaitė.

Sviesto – į turgų

Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas apie tuos, kurie velykinėmis vaišėmis išimtinai apsirūpina prekybos centruose, atsiliepė žymiai griežčiau: „Kiekvienoje tautoje yra atitinkamas procentas tinginių ir žmonių, kurie neturi nė kruopelytės kūrybos ir fantazijos“.

Vis dėlto V.Sakas pagyrė lietuvių išradingumą ir ištikimybę tradicijoms. „Esu įsitikinęs, kad kiekvienoje šeimoje prieš Velykas bus dažomi ir marginami kiaušiniai, ruošiami šiai šventei skirti specialūs, išskirtiniai valgiai ir gėrimai“, – sakė ekspertas bei atkreipė dėmesį, kad tradiciniams patiekalams tereikia paprastų produktų.

Tiesa, ieškant kai kurių šventinių vaišių komponentų gali tekti pasukti galvą. Tikro sviesto velykiniam avinėliui mitybos ir kulinarijos ekspertas siūlė pasidairyti turguose arba kaimuose. Pasak V.Sako, turime kuo didžiuotis: „Visi lietuviški tradiciniai Velykų valgiai yra kulinarijos šedevrai. Jau gerą tūkstantmetį kiekviena šios šventės diena turi specialius sakralinius valgius. Pasikvieskite svečią iš užsienio, pavaišinkite tik tai dienai skirtais valgiais, parodykite, kaip lietuviai švenčia ir linksminasi – visi bus sužavėti. O jei dar duotumėte svetimšaliams pamarginti kiaušinius vašku, paskutinėti raštus, jie amo netektų iš nuostabos“.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Įvairenybės su žyma , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

1 komentaras į "Suši – prieš margučius"

  1. :)

    noriu suši

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.