Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį paskelbė nuosprendį, kurio buvusį sostinės merą Artūrą Zuoką pripažino kaltu dėl pasikėsinimo papirkti buvusį Vilniaus tarybos narį Vilmantą Drėmą.
Nuosprendžiu politikas nubaustas 100 MGL dydžio – 12 tūks. 500 litų bauda.
Generalinės prokuratūros skundas buvo patenkintas iš dalies. Dėl V.Drėmos neteisėto atėmimo ir kitų kaltinimų A.Zuokas lieka išteisintas.
Nuteisti A.Zuoką prokurorai apygardos teismo prašė trečią kartą – tiek kartų ši byla apeliacine tvarka dėl sostinės mero rinkimų 2003-ųjų pavasarį buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.
Nukentėjusiuoju buvusio Vilniaus mero A.Zuoko baudžiamojoje byloje pripažintas buvęs Vilniaus miesto tarybos narys V. Drėma atsisakė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) prieš A.Zuoką duotų parodymų. Jis prašė remtis teisme duotais parodymais.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005-ųjų vasario 4 dieną A.Zuoką ir kartu su juo teistus „Rubicon group” atstovus D.Leščinską, A.Janukonį bei „Rubicon group” vairuotoją S.Naviką išteisino byloje dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise tarybos nariui V.Drėmai.
Protestuodama prieš visišką išteisinimą, prokuratūra parašė apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui. Tačiau kaltintojų skundas buvo atmestas.
Tada Generalinė prokuratūra kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą. Šis bylą grąžino nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Tačiau ir antrą kartą skundą išnagrinėjęs apygardos teismas kaltintojų skundo nepatenkino. Generalinė prokuratūra į Aukščiausiąjį Teismą kreipėsi dar kartą.
2006-ųjų gruodį Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį atmesti prokurorų skundą dėl kaltinamųjų išteisinimo ir bylą buvusiam Vilniaus merui A.Zuokui bei trims su koncernu „Rubicon group” susijusiems asmenims ir grąžino nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad prokurorų skundą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų – neanalizavo visų įrodymų ir argumentų, neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidų, o apygardos teismo nutartis neatitiko nustatytos formos ir turinio. Esminiai pažeidimai sutrukdė išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą.
Kaltinamajame akte rašoma, kad 2003 metų kovo-balandžio mėnesiais A.Zuokas, siekdamas, kad mero rinkimuose balandžio 9 dieną V.Drėma balsuotų už jį, esą nurodęs verslo įmonių grupės „Rubicon group” vadovui A.Janukoniui per bendrą pažįstamą D.Leščinską perduoti V.Drėmai kyšį – 20 tūkstančių litų. Tačiau V.Drėma imti šį kyšį atsisakęs.
Bylos duomenimis, kad atiduotų balsą už A.Zuoką, V.Drėmai buvęs pasiūlytas didelės vertės projektavimo sandoris – už projektavimo darbus architekto specialybę turinčiam V.Drėmai A.Zuoko nurodymu D.Leščinskas avansu esą sumokėjo 45 tūkst. litų.
Vilniaus miesto tarybos narys Vidmantas Martikonis Vilniaus apygardos teismui yra paliudijęs, kad A.Zuokas jam yra prasitaręs, kad esą V.Drėmos balsas kainavo „daugiau nei šimtą tūkstančių”.
A.Zuokas oponento liudijimus vadino melagingais ir išgalvotais. Išteisintas politikas yra atsisakęs duoti bet kokius parodymus teismui.
A.Zuokas pralaimėjo mero rinkimus 2003-ųjų balandį, tačiau po naujų politinių aljansų sudarymo buvo išrinktas meru tų pačių metų birželį.
Liberalcentristų lyderis A.Zuokas pernai po savivaldybių tarybų rinkimų Vilniaus mero postą užleido liberaldemokratui Juozui Imbrasui.