Draudimo verslo priežiūra Lietuvoje neatitinka Europos Sąjungos (ES) reikalavimų ir šalies Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo, teigiama Teisės projektų ir tyrimų centro (TPTC) paskelbtoje išvadoje.
Reaguodami į draudimo bendrovės „Ingo Baltic” bankrotą, TPTC ekspertai atkreipė dėmesį, jog draudimo įmonei, šiurkščiai pažeidusiai draudimo bei draudimo tarpininkavimo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, gali būti skiriama bauda iki 100 tūkst. eurų. „Įstatymas (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas. – ELTA) nenurodo, už kuriuos konkrečiai teisės aktų pažeidimus galima imtis tokių griežtų sankcijų. Šiurkštumo kriterijus irgi neapibrėžtas. Todėl įstatymas Draudimo priežiūros komisijai (DPK) niekaip neapribojo galių baudomis silpninti draudimo bendrovių finansinę padėtį ir naudotis savo didžiulėmis galiomis, kišantis į smulkiausius ginčus”, – tvirtinama TPTC pirmadienį išplatintame dokumente.
Pasak dokumento autorių, dabartinis DPK veiklos reglamentavimas neatitinka ES teisės normų, nes suteikia galimybę taikyti sankcijas už bet kokius pažeidimus.
Teisininkų teigimu, DPK yra skyrusi vienai draudimo bendrovei 10 tūkst. litų baudą už tai, kad ši bendrovė neva netinkamai – neišsamiai pateikė savo klientams informaciją apie draudiminio įvykio tyrimo eigą. Komisija esą nurodžiusi, kad šį pažeidimą ji laiko šiurkščiu.
Kaip Eltai pirmadienį sakė Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) valdybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas, galimybės bausti didelėmis baudomis už neapibrėžtus pažeidimus yra sovietinės teisės palikimas.
Anot advokato, ši sovietinės teisės atgyvena skatinanti korupciją. Mat kai pareigūnas už bet kurį pažeidimą galįs nubausti – arba nebausti – verslą žlugdančia bauda, tai verslo subjektai stengiasi būti „geri” tokiems pareigūnams ir jų atstovaujamoms institucijoms.
„Tokia padėtis nesuderinama su Lietuvos Konstitucija. Joje įtvirtintas teisinės valstybės principas numato, kad atsakomybė ir ekonominės sankcijos gali būti taikomos už aiškiai apibrėžtus ir visuomenei pavojingus nusižengimus”, – pažymėjo K. Čilinskas.
Jo žodžiais, Draudimo įstatymas numato, kad DPK tikslas – užtikrinti draudimo sistemos patikimumą, draudėjų, apdraustųjų ir kitų asmenų interesų apsaugą. Tačiau, pasak advokato, matyti akivaizdus skirtumas tarp ES ir Lietuvos teisinio reglamentavimo prioritetų.
„ES akcentuoja priemones, kurios užtikrintų draudimo įmonių mokumą, o Lietuvoje svarbiau didžiulės baudos už bet kurį pažeidimą, net jei tos baudos apsunkina draudimo įmonių finansinę veiklą, kartu didindamos bankroto riziką. ES teisė reikalauja, kad draudimo priežiūros institucija draudimo įmonių atžvilgiu veiktų panašiai kaip centrinis bankas veikia kredito įmonių atžvilgiu – rūpintųsi, kad dėl įmonių finansinio nepajėgumo nenukentėtų tūkstančiai klientų”, – teigė K. Čilinskas.
Teisės projektų ir tyrimų centro išvadoje abejojama, ar DPK atliko savo pagrindinę ES ir Lietuvos teisės aktuose nurodytą funkciją, jei nesugebėjo numatyti ir išvengti aplinkybių, atvedusių bendrovę „Ingo Baltic” prie bankroto.
Anot K. Čilinsko, nukentėję asmenys – bankrutavusios bendrovės klientai turi teisę kreiptis į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikšdami ieškinį valstybei.
Teismas, jo žodžiais, galės priteisti žalos atlyginimą, jei nustatys, kad DPK nevykdė teisės aktų reikalavimų, ir dėl to padaryta žala.
Kaip ELTA jau skelbė, praėjusį ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismas paskelbė draudimo veiklos licencijos netekusios Rusijos kapitalo Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovės „Ingo Baltic” bankrotą.
Bankroto padarinius pajus apie 90 tūkst. „Ingo Baltic” klientų, iš jų 73 tūkst. – apsidraudusių civilinę atsakomybę, kurių draudimo sutartys po bankroto įsiteisėjimo nustos galioti ir jiems teks ieškotis kitos draudimo kompanijos.
„Ingo Baltic” bankrotą rugpjūtį inicijavo Draudimo priežiūros komisija (DPK). Priežiūros komisijos teigimu, „Ingo Baltic” prie bankroto privedė itin maži privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įkainiai, nulemti didžiulės draudimo bendrovių kainų konkurencijos privalomojo draudimo rinkoje.
DPK buvo apkaltinta nesuvaldžiusi „Ingo Baltic” krizės, o Premjeras Algirdas Brazauskas DPK pirmininkui Edvinui Vasiliui-Vasiliauskui praėjusį ketvirtadienį davė vieną dieną apsispęsti dėl atsistatydinimo.
Ministro Pirmininko ultimatumo sulaukęs E. Vasilis-Vasiliauskas kitą dieną jam pranešė nutaręs neatsistatydinti. Tolesnį jo likimą A. Brazauskas spręs remdamasis komisijos DPK veiklai tirti išvadomis, kurių laukiama šį trečiadienį.
„Aš Premjerui pasakiau, kad kol kas neatsistatydinu”, – po susitikimo su Ministru Pirmininku žurnalistams teigė E. Vasilis-Vasiliauskas. Jis sakė negalįs pasitraukti, nes turi rūpintis „Ingo Baltic” bankroto byla, kad joje apsidraudusieji atgautų savo pinigus, patirdami kuo mažiau nepatogumų.
Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, vertindamas tokį DPK vadovo apsisprendimą, apgailestavo, kad raginamų atsistatydinti pareigūnų atsisakymas trauktis iš postų Lietuvoje jau tapo tradicija. „Tų pavyzdžių yra nemažai ir, matyt, jis rėmėsi tais, mano manymu, negerais pavyzdžiais”, – sakė penktadienį žurnalistams A. Paulauskas.
Anot Seimo Pirmininko, nuo bankroto neapsaugota nė viena bendrovė, kad ir kiek priežiūros institucijų rūpintųsi jų veikla. „Kiek mes bekurtume priežiūros institucijų ir kaip jos efektyviai beveiktų, už įmonės finansinę veiklą ir jos perspektyvą atsakingi akcininkai. Jei akcininkai visiškai nesirūpins savo įmone, jokia priežiūros institucija jiems nepadės”, – kalbėjo parlamento vadovas.
Jo teigimu, valstybė savo ruožtu privalo užtikrinti, kad bankroto atveju žmonės nepatirtų nuostolių. A. Paulauskas vylėsi, kad bendrovės klientai nepatirs didelių materialinių nuostolių, mat turtas jau areštuotas, tačiau apgailestavo dėl moralinės skriaudos ir nepatogumo.
2005-08-22 14:31