Vežėjai vėl surėmė ietis

Į kitus miestus vykstančių maršrutinių autobusų klientus gvelbiantiems vežėjams teks iš naujo įvertinti savo veiklą, o nepaklusniuosius auklės baudos.

Nei sutarčių, nei sąrašų

Alternatyvias kelionių paslaugas teikiantys verslininkai paprastai prisidengia užsakomaisiais arba vadinamaisiais nereguliariaisiais reisais, kurie pagal Kelių transporto kodeksą turėtų būti iš anksto surinktų keleivių grupių gabenimas.

Organizuojant tokius reisus privaloma sudaryti išankstinius keleivių sąrašus ir sutartis.

Tačiau, pasak bendrovės „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus Gintaro Neniškio, šia veikla užsiimantys asmenys imasi gudrybių.

Jie naudojasi tuo, jog sąrašus galima sudaryti prieš pat išvykstant, o sutarimas gali būti žodinis.

„Sudėtinga įrodyti, jog į transporto priemonę sėdantis žmogus nėra vienas iš anksčiau sudarytos keleivių grupės, – teigė G.Neniškis. – Vairuotojas gali pasiteisinti, jog laukia likusių klientų, su kuriais neva telefonu sudaręs žodinę sutartį.“

„Vaikšto ir šūkauja“

Tokie veiksmai iki šiol nebuvo pakankamai kontroliuojami, nes administraciniai protokolai buvo ginčytini, todėl baudos neskiriamos.

Tačiau Konstituciniam Teismui nusprendus, jog draudimas nereguliariųjų reisų vežėjams rinkti keleivius iš autobusų stoties yra teisėtas, pažeidėjai nuo šiol gali susilaukti nuo 500 iki tūkstančio litų baudos.

Po šio sprendimo užsakomaisiais reisais besiverčiantys vežėjai esą ruošiasi pasitraukti iš stoties prieigų, tačiau G.Neniškis tikėti tuo nelinkęs. Todėl šių vežėjų susirinkimo vietas teks stebėti, o nustatyti pažeidėjai bus baudžiami.

„Iš kitos pusės į situaciją žvelgiu normaliai. Jie turi savo rinkos dalį – žmonės vežami į oro uostus ir kitur. Tegul susiranda vietą, iš kurios susirenka keleivius, o ne vagia iš autobusų stoties, ir jokių problemų nebus.“

Tačiau direktorius neslėpė, jog situaciją komplikuoja keleivius autobusų stotyje viliojantys „agitatoriai“.

„Šių žmonių bausti nėra už ką – jie paprasčiausiai vaikšto ir šūkauja. Tokie asmenys paprastai nepriklauso ekipažui ir neveža keleivių“, – skėsčiojo rankomis G.Neniškis.

Nuvilioja ir 200 keleivių

Autobusų stoties klientų graibstymas atneša nuostolių reguliariųjų reisų vežėjams. Pasak Klaipėdos autobusų parko generalinės direktorės Jelizavetos Daugininkienės, per dieną nuviliojama nuo 50 iki 200 žmonių. Pagrindiniai reisai, kurie netenka pajamų, – į Vilnių ir Kauną.

Pirminiais skaičiavimais, taip per mėnesį prarandama apie 150 tūkst. litų.

„Taip gaunami nelegalūs, neapskaitomi ir neapmokestinti pinigai, kurie dedami tiesiai į kišenę. Todėl šie vežėjai ir laikosi prisisiurbę prie autobusų stočių, nes jiems tai labai patogu ir nieko nekainuoja“, – piktinosi J.Daugininkienė.

Direktorės manymu, keleiviai, pasirinkę kelionę su šiais žmonėmis, dažnai rizikuoja savo gyvybe, nes greičiau iki kito miesto galima nukakti tik viršijant leistiną greitį arba važiuojant be poilsio.

„Nelabai tikiu, kad situacija pasikeis. Gal iš pradžių išsigąs, bet vėliau ir vėl tą patį darys. Valstybė leidžia pažeidinėti įstatymus, o Konstitucinis Teismas turi gaišti laiką įrodinėdamas tai, kas savaime aišku – užsakomasis reisas yra toks, į kurį keleiviai surenkami iš anksto“, – permainomis abejojo J.Daugininkienė.

Teisybės ieškos Strasbūre

Užsakomaisiais reisais besiverčiančios bendrovės „Zvitas“ direktorius Vytautas Zotovas teigė nusivylęs Konstitucinio Teismo sprendimu ir bandys teisybės ieškoti Strasbūre.

„Ne mes renkamės keleivius, o jie mus, – tikino verslininkas. – Uždraudus stovėti prie stoties apribojamos žmonių galimybės.“

Pasak V.Zotovo, apie jų teikiamas paslaugas keleiviai sužino iš kitų žmonių, reklamos. Be to, per dvylika metų susikaupė būrys nuolatinių klientų.

Pašnekovas pritarė, jog didelio skirtumo nėra, ar keleiviai renkami iš aikštelės prie pat stoties, ar nuo Priestočio gatvės, tačiau pridūrė, jog iki šiol tai buvo paprasta ir sveika konkurencija.

Pasidomėjus, kam dirba autobusų stotyse rėkaujantys ir keleivius viliojantys „agitatoriai“, bendrovės direktorius tvirtino, jog tai – Vilniuje įsikūrusios vežėjų asociacijos žmonės.

„Visi tie šūkavimai iš tiesų sudaro ne kokį vaizdą. Dėl to ne kartą pykausi su asociacija, kuriai pats anksčiau priklausiau. Vilniuje tokius iš karto baudžia“, – neslėpė apmaudo V.Zotovas.

Prie perkėlos – tas pats

Prasidėjus vasaros sezonui, prie Senosios perkėlos galima išvysti panašią situaciją. Čia per garsiakalbį savo paslaugas nesivaržydami reklamuoja mažesnių laivų savininkai, viliodami į neva pigesnę ir greitesnę kelionę iki Jūrų muziejaus.

Užsiimti keleivių plukdymu galima gavus specialų leidimą iš Susisiekimo ministerijos neribotam laikui. Leidimas kainuoja porą šimtų litų.

Laivybos kontrolės skyriaus vedėjo Bronislavo Bernoto teigimu, tokia veikla nedraudžiama ir laikoma sveika konkurencija. Šie laivai yra nedideli, daugiausiai gali plukdyti 40 žmonių, o Smiltynės perkėlos keltai – apie tūkstantį.

„Tai yra kiekvieno pasirinkimas, be to, pasitaiko žmonių, kurie nori nukakti tiesiai į Jūrų muziejų. Keltai iki ten žmonių nenuplukdo“, – aiškino pašnekovas.

Tačiau šios paslaugos teikėjai neretai nusižengia reikalavimams. Pasak B.Bernoto, pasitaiko, jog yra viršijamas leidžiamas keleivių skaičius, trūksta gelbėjimosi priemonių, laivą veda neblaivūs laivavedžiai.

Keltu – pigiau

Smiltynės perkėlos bendrovės direktorius Algirdas Žukauskas patvirtino, jog keltams tokie laivai nėra konkurentai, tačiau korektiškumo kai kuriais atvejais pasigendama.

„Žmonės turėtų būti informuoti apie plaukimo sąlygas, nes imami pinigai tik už kelionę į vieną pusę. Jei keleiviai nori grįžti, pasako, jog teks mokėti papildomai, o tai kainuoja gerokai brangiau nei keltu, – piktinosi įmonės direktorius. – Daugelis apie tai nežino. Kiekvieno sezono metu surenkame apie 10 tūkst litų už atgalinius bilietus į Klaipėdą.“

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Transportas su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.