Parlamentarai nenori įsipareigoti kasmet krašto apsaugai skirti konkretų procentą nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Ketvirtadienį seimūnai nepritarė konservatorės Rasos Juknevičienės pataisoms Seimo rezoliucijai, kurioje numatoma reorganizuoti Lietuvos kariuomenę ir pereiti prie profesionalios ir savanoriškos karinės tarnybos.
Konservatorė buvo siūliusi rezoliucijos projekte įrašyti, jog „siekiant stiprinti valstybės gynybinius pajėgumus, būtina užtikrinti nuoseklų krašto apsaugos sistemos finansavimo didinimą po 0,05 proc. nuo BVP kiekvienais metais”.
Visgi dauguma seimūnų nesutiko konkrečiai nustatyti, kiek reikia didinti krašto apsaugos finansavimą. „O jeigu kuriais metais bus 0,06? Tai kas tada? Bet koks konkretus skaičius sukels sunkumų”, – posėdyje sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.
Stodama į NATO, Lietuva įsipareigojo krašto apsaugai skirti 2 proc. nuo BVP, tačiau realiai šis įsipareigojimas nėra įgyvendinamas.
Tuo tarpu krašto apsaugos ministro Juozo Oleko rezoliucija, kuriai ketvirtadienį buvo galutinai pritarta, ne taip konkrečiai kalba apie krašto apsaugos finansavimą – joje tiesiog pažymima, kad „karo tarnybos reforma, numatanti perėjimą prie profesinės ir savanorių karo tarnybos, turi būti paremta atitinkamai suformuotais valstybės biudžeto asignavimais, nuosekliai didinant krašto apsaugos sistemos finansavimą”.
Rezoliucijoje nekonkretizuojama, kas yra „nuoseklus” finansavimas.
Konservatorė R.Juknevičienė, „Tvarkos ir teisingumo” atstovas Rimantas Smetona bei Signatarų klubas taip pat siūlė rezoliucijoje nurodyti, kad atsisakant šauktinių kariuomenės bus formuojamas aktyvus rezervas, kuris galėtų būti mobilizuojamas grėsmės valstybei akivaizdoje. Seimūnai norėjo, jog dabar nustatytą 12 mėnesių pradinę privalomąją karinę tarnybą keistų trumpesnės trukmės pradinis karinis jaunuolių apmokymas.
Signatarų pataisas išdėstęs Saulius Pečeliūnas piktinosi, esą Lietuva, neparuošusi jaunuolių privalomajai karinei tarnybai, savo piliečius, kurie gali būti šaukiami mobilizacijos atveju ginti valstybės, laiko „patrankų mėsa”.
Ši parlamentarų nuostata taip pat nesulaukė palaikymo, todėl buvo pritarta J.Oleko pristatytai rezoliucijai be jokių pakeitimų.
Priimtoje rezoliucijoje rašoma, kad Seimas mano esant tikslinga pereiti prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomenės, tačiau privalomoji karo tarnyba bus išsaugoma mobilizacijos atveju. Privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo poreikis, anot rezoliucijos, bus kasmet tvirtinamas Seimo sprendimu.
Rezoliucija nėra įpareigojantis teisės aktas, ji tik atspindi Seimo pasiryžimą atsisakyti šauktinių ir pereiti prie profesionalios kariuomenės. Dėl šios priežasties konkretūs pakeitimai turės būti įtraukti į įstatymus.