Mėgėjų papramogauti ore nesustabdo nei ekstremalių skrydžių baimė, nei kainos. Oro pramogos populiarėja. Taip teigia oro paslaugų organizatoriai ir teikėjai.
LŽ kalbinti pašnekovai sakė, kad šuolis parašiutu vidutiniškai kainuoja apie 150 litų. Skrydžio oro balionu vienam žmogui kaina siekia 400-500 litų, o lėktuvu – 300-700 litų.
Akrobatiniai skrydžiai JAK-52 lėktuvu gali kainuoti apie 600 litų ir daugiau. Už apžvalginį skrydį tektų pakloti apie 250 litų, o už šuolį parašiutu – 200 litų. Tačiau dažnai per miestų šventinius renginius trumpai galima paskraidyti tik už 60 litų.
Už valandą sraigtasparnio naudojimo apžvalginiams ar pramoginiams tikslams gali tekti mokėti nuo 1200 iki 2200 litų.
Pinigus išleidžia įspūdžiams
Oro pramogas siūlančios įmonės UAB „Strategija” vadovas Vilius Aleksejūnas LŽ pripažino, kad rinką stabdo ne visiems klientams prieinamos kainos. Tačiau pašnekovas prognozuoja, kad oro pramogų kainos gali dar kilti apie 20 procentų.
„Atsiranda žmonių, kurie linkę daugiau pinigų išleisti įspūdžiams, o ne materialiems dalykams ar alkoholiui”, – savo prognozes pagrindė V.Aleksejūnas. Oro paslaugų tiekėjų Lietuvoje, anot pašnekovo, nėra daug, kiekvienas didelis miestas turi po dvi vietas, kur organizuojamos oro pramogos. „Juntamas infrastruktūros trūkumas. Tačiau viename aerodrome gali dirbti dvi trys organizacijos, siūlančios savo paslaugas”, – sakė pašnekovas.
Paprasčiau esą organizuoti skrydžius oro balionu, juos galima užsisakyti ir kaimo turizmo sodyboje. Didžioji dalis pramogų prasidės nuo balandžio pabaigos.
Žilvinas Lydžius, skrydžius organizuojančios įmonės UAB „Oro pramogos” vienas savininkų, LŽ sakė, kad norinčiųjų papramogauti ore visada atsiranda, o paklausiausia paslauga – šuoliai parašiutais. „Daugiausia šokinėjama didmiesčiuose ir mažesniuose miestuose. Marijampolėje yra trys klubai, teikiantys šią paslaugą. Populiarūs akrobatiniai skrydžiai ir skrydžiai mažesnėmis transporto priemonėmis”, – sakė jis.
„Sušvelninti” ekstremalūs skrydžiai
Algimantas Žentelis, Kauno aeroklubo vadovas, LŽ sakė, kad oro pramogos populiarėja. „Žmonės renkasi skrydžius gimtadienio, vardadienio, vestuvių progomis”, – tikino pašnekovas. Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijai vadovaujantis A.Žentelis teigė, kad akrobatiniai skrydžiai yra populiarūs. Jis pripažino, kad nenorėdami mirtinai išgąsdinti ir atgrasyti klientų, skraidindami ekstremaliems išbandymams nepasirengusį keleivį pilotai nedemonstruoja viso savo meistriškumo.
Anot pašnekovo, žmonės dažnai teiraujasi dėl draudimo. „Pagal galiojančius reikalavimus, viena keleivio vieta turi būti apdrausta apie 100 tūkst. eurų suma”, – sakė jis. Mokestis už skrydį įvardijamas kaip parama klubui – ne pelno siekiančiai organizacijai. „Mūsų klubas išsilaiko iš juridinių asmenų ir žmonių paramos”, – sakė A.Žentelis.
Pasak jo, infrastruktūra Lietuvoje tiek oro pramogoms, tiek aviaciniam turizmui išvystyta nepakankamai. „Lietuvoje yra 26 aerodromai. Jų infrastruktūra tik patenkinama. Per 18 metų nė viena vyriausybė neskyrė jokio dėmesio aerodromams sutvarkyti”, – sakė jis. Ir pridūrė, kad kai kuriuose aerodromuose įrengtos bent kavinės.
Kaip teigia A.Žentelis, Lietuvoje yra užtektinai pilotų ir lėktuvų oro pramogų sektoriui plėtoti. „Didėjant pramoginių skrydžių skaičiui, daugės ir lėktuvų”, – pasakojo pilotas. Jo teigimu, verslininkai jau investuoja į šį sektorių. „Vis daugiau įsigyjama keturviečių ir dviviečių lėktuvėlių, kaip transporto priemonių”, – sakė A.Žentelis.
Filmuoja iš aukšto skrydžio
Sraigtasparnį turinčio Molėtų aeroklubo prezidentas Algis Raupelis LŽ teigė, kad klientai sraigtasparnį nuomojasi pramoginiams tikslams – fotografuoti, filmuoti, kartais jį užsisako ir žmonių, mašinų paieškoms. Kartą tokiu būdu teko ieškoti ir šuns.
Užsakomųjų skrydžių brokerių veikla užsiimančios kompanijos „Aeroservisas” vadovas Benas Laurinaitis LŽ sakė, kad verslo aviacijos rinka praėjusiais metais, palyginti su 2006 metais, padidėjo 10-20 procentų. „Verslas atsigauna, atsiranda daugiau turtingų įmonių, kurios gali išsinuomoti oro transporto priemonę”, – sakė B.Laurinaitis. Norint nuvykti iš vieno taško į kitą, anot pašnekovo, tinkamiausias būtų lėktuvas. Apžvalginiams ir pramoginiams tikslams organizuojami skrydžiai sraigtasparniu.
Kaip teigia pašnekovas, Lietuvoje yra apie 10 sraigtasparnių, skirtų darbo tikslams, o komerciniams skrydžiams tinkamų sraigtasparnių, skraidinančių keleivius už užmokestį, nėra. „Sunku būtų išgyventi, jei tik keleivius skraidintum. Juk reikalingos gana didelės investicijos, o grąža lėta”, – teigė B.Laurinaitis.
Jis primena, kad norint nuomoti sraigtasparnį komerciniams tikslams reikalingas oro vežėjo pažymėjimas. „Tarkime, Jonas ar Petras turi skraidymo licenciją, gali skristi, bet tik savo malonumui. Tačiau jei nori užsiimti verslu ar nuomoti sraigtasparnį, turi susitvarkyti aviakompanijos dokumentus”, – aiškino B.Laurinaitis.