Partijų finansų kontrolė šiuose Seimo rinkimuose veikiausiai bus pašlijusi

Partijų finansų kontrolė rudenį vyksiančių parlamento rinkimų metu veikiausiai bus pašlijusi, nes politikai gali nespėti priimti reikiamų įstatymų, o Valstybės kontrolė skelbia nespėsianti pasiruošti įgyvendinti papildomai priskiriamų funkcijų.
Pasak Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko, jeigu norima, kad partijų finansai būtų tinkamai prižiūrimi per rudens rinkimų kampaniją, tuomet Politinių partijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas turi būti priimtas ne vėliau nei balandį – kitaip, pasak jo, komisija nespės apmokyti savo darbuotojų bei politinių partijų funkcionierių.

„Jeigu įstatymo svarstymas nusitemptų į gegužės mėnesį ar dar vėliau, tai būtų praktiškai neįmanoma, kad tas įstatymas veiktų normaliai. Problema yra tai, kad dabar partijos jau kaupia lėšas rinkimų agitacijai, jau sudaromos sutartys dėl rinkimų kampanijos, o įstatyme daromi radikalūs pakeitimai ir galbūt dar radikalesni bus daromi. Jeigu visiškai neįmanoma to įstatymo priimti, aš nežinau, galbūt vertėtų priiminėti, jeigu taip užsitęstų, su ta nuostata, kad jis pradėtų galioti nuo naujųjų metų“, – Seimo Audito komiteto nariams aiškino VRK pirmininkas.

Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė taip pat ragino seimūnus verčiau neskubėti, nes esą jos vadovaujamai institucijai reikia bent metų pasiruošti įstatyme planuojamoms funkcijoms įgyvendinti.

„Kaip ir kitoms valstybės tarnyboms, taip ir Valstybės kontrolei, tokiu atveju, jeigu būtų priimtas įstatymas, su pasiūlymu mums vykdyti šią papildomą funkciją, mums reiktų pasiruošti mažiausiai metų laiko“, – komiteto nariams teigė R.Budbergytė.

Seimo darbo grupės paruoštame partijų finansų kontrolę reglamentuojančiame įstatyme Valstybės kontrolei pavedama atlikti valstybinį partijų finansų auditą, ji tikrintų, kaip partijos panaudoja valstybės biudžeto dotaciją.

Be kita ko, pasak kontrolierės, naujosios funkcijos pažeidžia Valstybės kontrolės nepriklausomumą. Darbietė Loreta Graužinienė taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybės kontrolierę į pareigas skiria Seimas, tuo tarpu jos vadovaujama institucija privalėtų tikrinti partijų finansus.

„Tai būtų nepriklausomumo pažeidimas, nes valstybės kontrolierę tvirtina Seimas ir tokius atveju čia tam tikrą konfliktą galima įžvegti, jeigu ji kontroliuos tas pačias politines partijas. Dabar Valstybės kontrolė yra atribota nuo šitų dalykų“, – pastebėjo seimūnė.

Šiuo metu Seime guli du naujos redakcijos politinių partijų finansavimą reglamentuojantys įstatymai: vieną jų ruošė Teisingumo ministerija, kitą – Seimo valdybos sudaryta darbo grupė. Abu jie draudžia juridiniams asmenims finansuoti politines partijas bei riboja fizinių asmenų aukų dydžius.

Šiuo metu per metus vienas žmogus partijai gali skirti iki 39 tūkst. litų (300 MGL). Pagal Seimo darbo grupės įstatymą ši suma sumažėtų 10 kartų – iki 3 tūkst. 900 litų (30 MGL), o Teisingumo ministerijos variante fizinių asmenų leidžiamų aukų dydis išlieka toks pats kaip iki šiol – 300 MGL (39 tūkst. litų) per metus. Bet asmenys, paaukoję politikams daugiau kaip 19,5 tūkst. litų, turėtų privaloma tvarka deklaruoti savo turtą bei pajamas.

Pastarąja nuostata norima užsitikrinti, kad juridinių asmenų pinigai nebūtų skirstomi per fizinius asmenis.

Įstatymų projektai turi ir kitų panašumų, tarp kurių yra nuostata, jog viena dešimtoji valstybės biudžeto dotacijos dalis turėtų būti skirstoma visoms partijoms, nepriklausomai nuo jų pasirodymo rinkimuose. Tai reiškia, kad net vadinamosios „nykštukinės“ arba marginalios partijos, kurios rinkimuose paprastai nepasiekia ryškesnių rezultatų, taip pat dalyvautų 1/10 dotacijos skirstyme.

Pagal abu įstatymo projektus, dotacijos „liūto dalis“ – 90 proc. – būtų skirstoma politinėms partijoms, kurios per rinkimus pelnys tam tikrą procentą rinkėjų balsų.

Šiuo metu ši kartelė siekia 3 proc., tačiau Vyriausybės siūlomame variante sumažėja iki 1 proc. rinkėjų balsų. Seimo darbo grupė šiuo atveju pataisų nepateikė.

Partijoms numatytas ir papildomas politinių partijų lėšų šaltinis – Lietuvos gyventojų pajamų mokesčio dalis, kuri gyventojų prašymu būtų pervedama politinei partijai.

Abu projektai taikosi tvarkyti ir politinės reklamos lauką. Seimo paruoštasis projektas draudžia garso takelius, įvairius klipus ir filmus per radiją ir televiziją. Vyriausybė taip pat nutarė, jog partijų filmukams eteryje ne vieta, ir pasiūlė televizijoje palikti tik diskusijų, debatų, pokalbių bei rinkimų programų pristatymo laidas.

Abiem įstatymų projektams Seime yra pritarta po pateikimo.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.