„Klausimas apie atsakomybės už įmonės apskaitos tvarkymą pasidalijimą tarp vadovo ir vyr. buhalterio man iškilo, kai pirmąkart tapau įmonės vadove”, – LŽ prisipažino Ramunė Vaičiūnienė, finansines konsultacijas ir apskaitos paslaugas teikiančios įmonės direktorė.
Pasak R.Vaičiūnienės, kad įmonės vadovas pasirinktų tinkamiausią sprendimą, kaip tvarkyti apskaitą – rinktis samdomą darbuotoją ar pirkti specializuotą paslaugą, jis turėtų įvertinti visus „už” ir „prieš”. Didžioji dalis R.Vaičiūnienės darbo patirties iki tol buvo susijusi su įmonės finansų valdymu – finansų direktorės pareigybe, todėl ji pripažįsta, kad šis klausimas tikrai nebuvo naujas.
„Šalia veiklos planavimo, verslo procesų kontrolės, investavimo sprendimų viena iš mano, kaip finansų direktorės, darbo funkcijų būdavo parinkti įmonių vyr. finansininkus – tinkamos profesinės kompetencijos ir pagal kitus reikalavimus”, – pasakojo moteris.
Ji sako greit supratusi, kad vienaip šį klausimą sprendi būdamas finansų vadovu, ir kitaip, kai pats pradedi vadovauti įmonei, nes atsiranda nauji šio klausimo aspektai.
Atsako vadovas
Kokios gi atsakomybės už teisingą apskaitos tvarkymą ribos ir kaip jos apibrėžtos šį klausimą reglamentuojančiuose teisės aktuose?
R.Vaičiūnienė teigia, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą (BAĮ) už įmonės buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą atsako įmonės vadovas. Vadovo atsakomybei priskiriamas ir apskaitos politikos nustatymas bei įgyvendinimas. Įmonės vyr. buhalteris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą.
Konkrečius samdomo darbuotojo atsakomybės realizavimo būdus bei ribas nustato Darbo kodeksas (DK).
Atsakomybės klausimus – žalos atlyginimo pagrindus, civilinės atsakomybės ribas reglamentuoja DK straipsniai, nustatantys, kad darbuotojas privalo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės.
Tačiau R.Vaičiūnienės teigimu, darbuotojo materialinės atsakomybės ribos siauros: darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Apribojami atvejai, kai darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, t. y.: žala padaryta tyčia; žala padaryta jo nusikalstama veikla; žala padaryta darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. DK taip pat nustatyta, kad kiekvieną kartą išmokant darbo užmokestį bendras visų išskaitų dydis negali viršyti 20 procentų.
R.Vaičiūnienės nuomone, tai verčia susimąstyti, kad samdant darbuotoją, šiuo atveju – apskaitos specialistą, žala, atsiradusi dėl apskaitos klaidų, iš esmės yra įmonės vadovo „galvos skausmas”.
„Tiesa, jei samdant specialistą kartu su darbo sutartimi yra pasirašoma visiškos materialinės atsakomybės sutartis, tada atsiranda teisinės prielaidos reikalauti iš darbuotojo visiškai atlyginti dėl jo kaltės padarytą žalą. Tačiau faktiškai, manyčiau, šia galimybe labai retai pasinaudojama: per 14 darbo finansų vadove metų neteko sutikti savo kolegos, dirbančio pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį”, – tvirtina specialistė.
Specializuotos paslaugos – galimybė atlyginti žalą
Ar galimas alternatyvus žalos, padarytos dėl apskaitos klaidų, atlyginimo variantas?
Taip, jei įmonės apskaitą pagal sutartį tvarko išorinė specializuota apskaitos paslaugų įmonė, – atsako R.Vaičiūnienė.
Paslaugos nuomos (outsourcing�o) atveju atsirandančius santykius tarp dviejų juridinių asmenų reglamentuoja LR civilinis kodeksas. Jame įtvirtinta, kad „paslaugų teikėjas privalo atlyginti dėl netinkamos kokybės paslaugų atsiradusią žalą”. Taip pat nustatoma, kad „padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę”.
Specialistės teigimu, šios CK nuostatos sudaro pagrindą apskaitos paslaugų teikimo sutartyje apibrėžti konkrečias ir aiškias paslaugų teikėjo atsakomybės ribas. Tą pačią nuostatą įtvirtina ir BAĮ, kuriame teigiama, kad „apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje”.
Taigi, pasak jos, kiekvienas vadovas gali pasirinkti, ar atsakomybė už apskaitos klaidas bus jo rūpestis, ar šią atsakomybę „perleisti” išorinei įmonei, pasinaudojant apskaitos paslaugų teikimo (outsourcing�o) sutartimi.
„Atsakomybės realizavimo kriterijus yra tik vienas iš kriterijų, pasirenkant apskaitos tvarkymo formą. Akcentuočiau: būtų tiesiog nerimta bandyti specializuotos įmonės paslaugą priešpriešinti samdomam specialistui arba pateikti tai kaip visų apskaitos problemų sprendimo panacėją”, – pabrėžia R.Vaičiūnienė.
labai gerai viskas pastebeta ir parasyta kas ir kodel uz viska atsako