Visi kūdikiai turi humoro jausmą

Graži šypsena pakeri šalia esantįjį. Tai patyrė visi tėvai naujagimio veidui nušvitus angeliška šypsena. Tai tik refleksas, tačiau poveikis nuginkluojantis. Mama ir tėvas jaučia pritarimą, tai padrąsina juos imtis naujo – tėvų – vaidmens.

Praeina kelios savaitės, kol refleksas virsta tikra šypsena: kūdikis išsišiepia iki ausų, kai jam bučiuojamas pilvukas, kai su juo šokio žingsniu sukamasi per visą butą ar smagiai supama.

Humoro jausmas aiškiai matyti baigiantis pirmiesiems gyvenimo metams. Koks jis, labai priklausys nuo kūdikių intelekto raidos. Aštuonių devynių mėnesių išminčius jau prisimena dalykus, kurių tuo metu nemato. Šis suvokimas greitai virsta žaidimu: žaisliukas dingsta po pagalvėle ar už sofos ir palaimingai juokiantis vėl atrandamas. Kuo geriau vaikai žino, kaip sutvarkytas pasaulis, tuo didesnį malonumą jaučia iškreipdami dalykus. Šaukštas tampa telefono rageliu, į kurį mažylis vis šaukia „Alio…” Mama ar tėtis būtinai turėtų paimti kitą šaukštą ir atsiliepti.

Tegu kažkas įvyksta ne taip, kaip įprasta. Tėtis tegul apauna vaiką savais batais, o pats tebando apsiauti vaikiškus batukus arba atsisėsti ant triratuko.

Deja, neretai vaikui augant humoro jausmas dingsta. Daugelis suaugusiųjų giliai įsitikinę, kad darbas ir malonumas tarpusavyje nedera. Tėvai baiminasi, kad vaikas kaip reikiant nesimokys, jei bus linksmas ir juoksis. Tad nurodinėja: „Nepaikiok. Gana tų kvailysčių!” Tačiau vaikai pradeda kvailioti būtent todėl, kad neištveria įtemptos situacijos. Susidaro teigiama „apytaka”: vaikai juokiasi, jų nuotaika gerėja. O tai – naujas postūmis surimtėti.

Tėvai kasdien turėtų pasirūpinti linksma nuotaika. Pakabinkite ant buto durų išsišiepusį geltoną veidelį – apskritimą, į kurį nori nenori teks pažvelgti išeinant iš namų; ant šaldytuvo – šeimos nuotraukas. Tokie šviesuliukai daro šeimos gyvenimą gražesnį.

Galbūt tada ir sirgsite rečiau: dažniau besijuokiančiųjų kraujyje yra daugiau imunoglobulino A, o šis saugo nuo peršalimų. Tačiau jis labai nepatvarus, taigi juoktis reikia dažnai! Laimės hormonai, pasigaminę juokiantis, išstumia streso hormonus. Tai netgi gali turėti teigiamą poveikį vaikų augimui.

O raitymosi ar kretėjimo iš juoko poveikis prilygsta dešimčiai minučių, praleistų ant bėgančio takelio. Padažnėja kvėpavimas, sutankėja pulsas, audiniai geriau aprūpinami krauju. Visi raumenys – išskyrus tuos, kurių reikia juokui – visiškai atsipalaiduoja. Nagi pabandykit panešti sunkų plakatą gardžiai juokdamiesi!

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Vaikai su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.