Gyvenamieji namai mūsų šalyje artimiausiu metu neturėtų nustoti kilę. Jų kainos prestižiniuose didmiesčių rajonuose – taip pat. Draudikai įspėja, kad didėjant pastatų atstatymo kainoms, draudimo įmokų nedidinančiam žmogui nelaimės atveju bus atlyginama ne visa žala.
Statybos kainoms kylant ir didėjant nekilnojamojo turto vertei, tik nedidelė dalis apsidraudusiųjų savo namus pakeičia draudimo sutartis į didesnę sumą ir didina draudimo įmokas. Draudikai atkreipia dėmesį, kad pastato draudimo vertė tą dieną, kai patiriama žala, gali būti didesnė nei tą dieną, kai buvo sudaryta draudimo sutartis, todėl reikėtų peržiūrėti draudimo sutartis.
Sutartis keičia vangiai.
„Maždaug ketvirtadalis ar trečdalis apsidraudusiųjų keičia draudimo sutartis, – sakė „Ergo Lietuvos” Turto draudimo departamento direktorė Birutė Pluščauskienė. – Kaip kinta statinių atstatymo kaina rinkoje (nelygu statybos kainos), taip kinta ir draudimo vertė. Jeigu žmogus, apsidraudęs namą nekeitė draudimo sutarties ir nedidino įmokų, atsitikus įvykiui draudimo išmoka 100 proc. neatlygins patirtos žalos.”
Tarkime, 2004 metais žmogus apsidraudė savo namą, kai jo statybos kaina ir draudimo vertė buvo 360 tūkst. litų, o 2007 metais ji šoktelėjo iki 600 tūkst. litų. Jeigu per tą laiką nebuvo keista draudimo sutartis, žmogui draudiminio įvykio atveju patyrusiam 100 tūkst. litų žalos, draudimas išmokės tik apie 60 tūkst. litų.
Vidutinė kvadratinio metro atstatymo kaina ir draudimo vertė 2004 metais buvo 2400 litų, 2007 metais – 4000 litų. Vidutinė draudimo įmoka atitinkamai pakito nuo 222 iki 324 litų.
Skaičiai
Statistikos departamento duomenimis, 2007 metais Lietuvoje buvo pastatyta beveik 8 tūkst. gyvenamųjų namų (15 proc. daugiau nei 2006 m.), iš jų maždaug 220 – daugiabučiai. Pastaruosiuose įrengta maždaug 9,4 tūkst. butų, kurių bendras plotas siekia daugiau nei 920 tūkst. kvadratinių metrų. Naujos statybos namuose vidutinis butų plotas buvo apie 64 kvadratiniai metrai.
Revoliucijos neįžvelgia
Pasak Adakro Šeštakausko, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidento, gyvenamoji statyba šalyje šiuo metu nesirengia prigesti. „Gyvenamoji statyba yra reikalinga ir aktuali. Atkreipiu dėmesį, kad Lietuva pagal gyvenamąjį plotą vienam gyventojui tėra antra nuo galo Europos Sąjungoje. 2006 metais Lietuvoje vienam gyventojui teko 23,8 kvadratiniai metrai gyvenamojo ploto. Kai Lietuva atsidurs bent sąrašo viduryje, kaip, tarkime, Čekija, kurios gyventojui 2006 metais teko 29 kvadratiniai metrai gyvenamojo ploto, galima bus teigti, kad gyventojai yra aprūpinti gyvenamuoju būstu. Taigi poreikis gyvenamajai statybai yra objektyvus ir būtinybė statyti būstus yra didelė”, – kalbėjo LSA prezidentas.
A.Šeštakausko žodžiais, pagal naujų būstų skaičių tūkstančiui gyventojų Lietuva ES taip pat yra tarp pirmaujančiųjų „nuo galo”.
Jis teigė, kad neverta tikėtis, jog ateityje būstą galėsime įsigyti gerokai pigiau. „Tikrai nekris kainos 30-40 proc., kaip yra kartais skelbiama. Didelių revoliucijų neįžvelgiu. Tačiau objektyvus kainų svyravimas išliks – jos arba kils 10 proc., arba kris 10 proc.”, – mano A.Šeštakauskas.
Populiariausi dviejų kambarių
Nekilnojamojo turto bendrovės „ŽIA valda real estate” duomenimis, šalies gyventojai (taip pat į užsienį išvykę Lietuvos piliečiai) pernai įsigijo ar rezervavo dvigubai daugiau naujos statybos butų nei 2006 metais, nežiūrint, kad kaina šoktelėjo nuo 10 iki 20 procentų.
„Populiariausi tarp Lietuvos gyventojų išlieka 2 kambarių butai. Juos renkasi 41 proc. pirkėjų. Maždaug ketvirtadalis pirmenybę teikia vieno kambario būstui, o mažiausios paklausos yra 4 ir daugiau kambarių butai”, – teigė „ŽIA valda real estate” direktoriaus pavaduotoja Gintarė Mikučionytė.
Užsikrečia nuo kaimynų
Kaip pranešė BNS, remdamasi „DnB Nord” banko analitikais, Lietuvoje gyvenamojo būsto rinka dar nėra prisotinta, tačiau jos plėtra sulėtėjo, ir artimiausioje ateityje daug kas priklausys nuo pirkėjams didelę įtaką darančių psichologinių priežasčių bei nekilnojamojo turto plėtotojų politikos.
Pernai, palyginti su 2006 metais, Lietuvos būsto paskolų portfelis didėjo 61,8 proc., tačiau šiemet jo tempai bus kuklesni, o pačiai rinkai didelės įtakos turės situacija Latvijoje ir Estijoje.
„Psichologinės priežastys plinta sparčiai, kaip infekcija. Jei Latvijoje ir Estijoje būsto kainos toliau mažės, to neišvengsime ir mes”, – tvirtino Jekaterina Rojak, „DNB Nord” analitikė. Pasak jos, realu tikėtis 10-15 proc. kainų smukimo.