Pagal pateiktas deklaracijas didžiausiomis lėšomis pernai disponavo valdančioji Socialdemokratų partija, nuo jos mažai atsiliko teisėsaugininkų persekiojami „darbiečiai”.
Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) paskelbtos metinės 2007-ųjų politinių partijų finansinės veiklos deklaracijos, turtingiausia praėjusiais metais buvo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). 2007-aisiais, vykstant savivaldybių tarybų rinkimams, socialdemokratai gavo 8,378 mln.litų pajamų. Tiesa, jų išlaidos buvo dar didesnės – 8,397 mln. litų.
Socialdemokratams ant kulnų mina į nemalonumus su teisėsauga įsivėlusi opozicinė Darbo partija. Jos pajamos rinkimų metais viršijo 7 mln. litų, o išlaidos tesiekė 3,6 mln. litų.
Kukliausiai tarp didžiųjų partijų atrodo Seimo pirmininko Viktoro Muntiano vadovaujama valdančioji Pilietinės demokratijos partija (PDP). Jos pajamos 2007-aisiais tesiekė 848 tūkst. litų, išlaidos – 729 tūkst. litų.
Pinigines atvėrė statybininkai
Kaip nurodoma VRK pateiktose deklaracijose, turtingiausia partija tapę valdantieji socialdemokratai neblogai gyvuoti galėtų ir iš valstybės dotacijos bei nario mokesčio. LSDP, per 2007 metais vykusius savivaldybių tarybų rinkimus likusi trečia, iš biudžeto gavo 2,4 mln. litų. Dar daugiau kaip pusę milijono – 533 tūkst. litų – socialdemokratai susimokėjo už priklausymą šiai organizacijai.
Socialdemokratai iš kitų politinių organizacijų išsiskiria ir tuo, kad jų rėmėjai – daugiausia įtakingos statybos bendrovės. Tarp dosniausių socialdemokratų rėmėjų – bendrovės „Ranga IV” (39 tūkst. litų), „Statybų linija” (39 tūkst. litų), „YIT Kausta” (29 tūkst. litų) bei „YIT Kaustos būstas” (39 tūkst. litų), „Ekstra statyba” (37,5 tūkst. litų) ir kitos. 30 tūkst. litų LSDP parėmė bendrovė „MG Baltic Investman”, Kęstučio Verslovo firma – prekybos namai šiai partijai atseikėjo 39 tūkst. litų.
Rėmė pirmininkė
Valdančiajai koalicijai priklausanti Valstiečių liaudininkų sąjunga (VLS), vienijanti 2,5 tūkst. narių, deklaracijoje nurodo gavusi 4,8 mln. pajamų, išleidusi 4,5 mln. litų. Iš biudžeto šios partijos kišenė papilnėjo 1,1 mln. litų, nario mokestis sudarė 31 tūkst. litų.
Itin dosni savo partijai buvo jos vadovė, žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė, per kelis kartus paaukojusi 30 tūkst. litų. Pas „valstiečius” prieš savivaldybių rinkimus iš Naujosios sąjungos (NS) perbėgęs parlamentaras Artūras Skardžius savo žygį pažymėjo 20 tūkst. litų auka.
Partijos pinigine vadintas neseniai iš VLS pasitraukęs jos vicepirmininkas verslininkas Ramūnas Karbauskis paaukojo 10 tūkst. litų. Dar 20 tūkst. litų skyrė jam priklausanti bendrovė Šiaulių agrocentras.
Tradiciškai VLS remia su žemės ūkiu susijusios bendrovės. Domantų paukštynas paaukojo 39 tūkst., „Žemaitijos grūdai” – 36 tūkst., bendrovė „Achema” – 39 tūkst. Iš viso „valstiečiai” surinko 2,1 mln. litų piniginių aukų.
„Dujotekana” nepamiršo
Tarp valdančiosios koalicijos partnerių skurdžiausiai atrodo „pilietininkų” deklaracija. Ši prieš dvejus metus susikūrusi partija 2007-aisiais negavo valstybės dotacijos, o iš dviejų tūkstančių narių surinko vos 14 tūkst. litų mokesčių.
Tačiau PDP vienintelė iš partijų nusipelnė dujų tarpininkės bendrovės „Dujotekana”, praėjusiais metais dažnai minėtos Valstybės saugumo departamento skandale, dėmesio. Su Kremliumi sieta bendrovė „pilietininkams” skyrė 37,5 tūkst. litų. Dar 12 tūkst. litų savo partijai paaukojo ryšių su „Dujotekana” turintis parlamentaras Vladimiras Orechovas.
Vos 1400 litų savo partijai atidavė PDP vicepirmininkas Andrius Baranauskas. Lėšų saviškiams neskyrė partijos vadovas V.Muntianas, tačiau „pilietininkai” sulaukė kitų turtingų piliečių dėmesio. Štai kauniečiai Algimantas Neverauskas nepagailėjo 37,5 tūkst. litų, Rima Mozūrienė – 34,5 tūkst., vilnietis Sergejus Beliakovas – 37 tūkst. litų. Iš viso „pilietininkai” surinko 336 tūkst. piniginių aukų.
Rėmė buvęs premjeras?
Turtingiausia opozicine jėga Lietuvoje tapę „darbiečiai” didžiąją deklaruotų pinigų dalį – 3 mln. 810 tūkst. – gavo iš valstybės biudžeto. Daugiau nei 1,3 mln. partijai paaukojo įvairios bendrovės ar privatūs asmenys, dar beveik 116 tūkst. litų surinkta nario mokesčio.
Vienas pirmųjų „darbiečius” pernai parėmė Adolfas Šleževičius. LŽ paskambinus buvusiam premjerui socialdemokratui A.Šleževičiui ir pasidomėjus, ar jis – vienas iš DP rėmėjų, šis buvo lakoniškas. „Tai ne spaudai. Be komentarų”, – trumpai atsakė ekspremjeras.
Vieni iš dosniausių DP rėmėjų buvo patys „darbiečiai”. Turtingiausi šios partijos lyderiai ir jų antrosios pusės negailėjo dešimčių tūkstančių litų partijai. DP pirmininkas Viktoras Uspaskichas su žmona Jolanta Blažyte ir jo pavaduotojas Antanas Bosas su gyvenimo drauge Daina Randers savo partijai atseikėjo po 37,5 tūkst. litų. Keliais šimtais litų jiems nusileido dar vienas DP pirmininko pavaduotojas Jonas Pinskus, paaukojęs 37 tūkst. litų.
Pinigų DP skyrė ir su partija siejamos bendrovės. Klaipėdos „Vakarų pramonės ir finansų korporacija” ir Lentvaryje registruota įmonė „Kilimai” partiją parėmė po 37,5 tūkst. litų, „Ateities ekologija” – 21 tūkst. litų.
Lyderiai neprisidėjo
Antri pagal turtingumą tarp opozicinių partijų – konservatoriai. Tėvynės sąjunga (TS) pernai gavo daugiau nei 5,4 mln. litų pajamų. Daugiausia šių įplaukų – 2,6 mln. tūkst. – sudarė valstybės dotacija. Tačiau konservatoriai sulaukė mažiau piniginių aukų nei kitos opozicinės partijos – vos 141 tūkst. litų.
Kitaip nei „darbiečių” lyderiai, TS vadovai savo partijos aukomis nelepino. Vienintelis piniginę partijos labui pravėrė Seimo narys Rimantas Dagys, jis skyrė beveik 4 tūkst. litų.
Didžiausi konservatorių rėmėjai – stambios verslo bendrovės. „MG Baltic investment” jiems nepagailėjo 37,5 tūkst. litų, „MG valda” – 39 tūkst. litų. Marijampolės koncernas „Alga”, įmonės „Euro-Construct”, „Projekt servisas” ir „Armitana” skyrė po 39 tūkst. litų.
Po keliolika tūkstančių dešiniesiems nepagailėjo ir konservatorių vadovaujamų Vilniaus seniūnijų komunalinės bendrovės – „Karoliniškių ūkis”, „Antakalnio ūkis” ir „Viršuliškių būstas”.
Priėmė ne visas aukas
Daugiau nei 3,3 mln. litų pernai gavo partija „Tvarka ir teisingumas”. Iš biudžeto jiems skirta 1,3 mln. litų, nario mokesčio surinko beveik 57 tūkst. litų. Dar 1,7 mln. litų liberaldemokratams buvo suaukota. Tačiau partija priėmė ne visų norinčiųjų paremti pinigus. Beveik 17 tūkst. litų aukų ji grąžino atgal.
Dosniausiai liberaldemokratus parėmė partijos lyderio Rolando Pakso gimtųjų Telšių rajono įmonės. Jos partijai atseikėjo beveik 139 tūkst. litų. Svariai prie liberaldemokratų gerovės prisidėjo ir įvairios statybinės organizacijos – „Grigiškių statyba”, „Investiciniai statybų projektai” skyrė po 39 tūkst. litų. „Minijos naftos” vadovas Thomas Miles Haseltonas su žmona liberaldemokratams skyrė po 37,5 tūkst. litų.
Patys „tvarkiečiai” pinigais nesižarstė. Tarp dosniausiųjų – Pagėgių meras Kęstas Komskis, paaukojęs 35 tūkst. litų, ir Seimo narys Remigijus Ačas, skyręs 20 tūkst. litų.
Iki vakarykštės popietės deklaracijų Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) iš didžiųjų partijų nebuvo pateikusi tik Liberalų ir centro sąjunga. Vakar VRK buvo pasiekusios 26 politinių organizacijų finansinės veiklos ataskaitos.
„Iš pradžių reikia palyginti pateiktus duomenis su mūsų turima informacija. Kai kurių partijų ataskaitos parengtos labai kruopščiai. Matyt, pernai Valstybinės mokesčių inspekcijos padarytos pastabos nenuėjo perniek”, – juokavo VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.